Kai Uhano mieste ėmė žaibiškai plisti koronavirusas, Kinijos valdžia ėmėsi drakoniškų priemonių. Darbuotojai su apsauginiais kostiumais ėjo nuo durų iki durų ir išsivesdavo visus, kurie turėjo užsikrėtimo simptomų.
Šie žmonės buvo nuvedami į izoliacines palatas centruose, kurie buvo atidaryti sporto salėse, parodų centre ir gyvenamųjų pastatų komplekse.
„Dezertyrų negali būti. Arba jie bus prikalti prie istorinės gėdos stulpo“, – metaforomis žmones baugino vicepremjeras Sun Chunlanas, vadovaujantis valstybės kovai su viruso protrūkiu.
Užsikrėtusiųjų yra kiekvienoje Kinijos provincijoje, bet dauguma – Hubėjaus, kur virusas ir pradėjo plisti.
„Izoliacinių zonų kūrimas man primena tokią situaciją: skubiai uždaromos tvarto durys, kai gyvuliai jau lauke“, – teigė infekcinių ligų specialistas Williamas Schaffneris.
Kinai teigia, kad į izoliacinius centrus siunčia tik užsikrėtusius pacientus, tačiau nėra aišku, kaip vyksta tikrinimo procesas. Jeigu žmonės pakliūva į izoliacines palatas turėdami temperatūros dėl gripo ar kitos ligos, jie papuola tiesiai į koronaviruso gniaužtus.
Pilnutėliuose karantino centruose lova pastatoma viena greta kitos arba stovi dviaukštės lovos, o pacientus skiria laikinos širmos – visos sąlygos virusui perduoti.
Amerikos medikų akimis, kinų požiūris į epidemijos plitimą toks: svarbiausia dėmesys sveikiesiems, bet ne susirgusiems.
Mat laikinuose izoliaciniuose centruose nėra normalaus šildymo sistemos, dažnai nutrūksta energijos tiekimas, trūksta ir medikų, ir įrangos.
Pasak ekstremalias situacijas tiriančios Vašingtono universiteto profesorės Nicole A.Errett, žmonės, kurie serga kitomis ligomis, būtų saugesni namuose, o dabar galimai atsidūrė pavojingoje situacijoje.
Vis dėlto kiti ekspertai teigia, kad kitos išeities nėra – sergantys turi būti atskirti, nes virusas labai užkrečiamas.
Net jei epidemija stabdoma labiau rūpinantis sveikaisiais negu į sandėlius panašiuose centruose gulinčiais ligoniais, geresnių išeičių kol kas nėra.
Pagal „The New York Times“ inf.
