„Bellingcat“ paviešintame tyrime skelbiama, kad kelis mėnesius jie su „Der Spiegel“ ir „The Insider“ tyrėjais aiškinosi nužudymo aplinkybes ir sekė mobilaus telefono signalo pėdsakais.
Tyrimas leido prieiti prie išvados, kad prie iš Rusijos kilusio gruzino Zelimchano Changošvilio nužudymą įvykdė gerai treniruotas FSB agentas.
Jis į Vokietiją atvyko prisidengdamas 49-erių Vadimo Sokolovo tapatybe, tačiau „Bellingcat7 atskleidė, kad jis yra 54-erių Vadimas Krasikovas.
Žudikas jau anksčiau buvo įvykdęs ne vieną užsakomąją žmogžudystę – 2007-aisiais jis nužudė žmogų Karelijoje, o 2013-aisiais Maskvoje.
Kurį laiką Rusija buvo paskelbusi jo paiešką Interpole, tačiau 2015-aisiais paiešką atšaukė ir panaikino visus su V.Krasikovu susijusius failus.
Telefono ryšio įrašai rodo, kad V.Krasikovas nuo 2019-ųjų pradžios aktyviai kontaktavo su įvairiais FSB specialiųjų pajėgų pareigūnais. Kontaktas nutrūko tik jam išvykus į Berlyną įvykdyti žmogžudystės.
Sukėlė diplomatinį konfliktą
Rusija iki šiol neigia prisidėjimą prie Z.Changošvilio žmogžudystės.
Vyras buvo vienas iš prieš Rusijos pajėgas kovojusių čečėnų sukilėlių. Viename Berlyno parke jį nušovė praėjusių metų rugpjūčio 23 dieną.
Vokietijos prokurorai skelbia, kad žudikas prie aukos privažiavo dviračiu. Z.Changošviliui pavyko ji nustumti nuo savęs ir vyras pradėjo bėgti, tačiau žudikas jį pasivijo ir šovė mažiausiai du kartus.
Rusijos pasą turintį žudiką yra sulaikę Vokietijos pareigūnai. Jis neigia bet kokius ryšius su Kremliumi.
Vokietija gruodžio mėnesį iš šalies išsiuntė du rusų diplomatus. Berlynas tvirtino, kad taip pasielgė dėl Maskvos atsisakymo bendradarbiauti tiriant šią bylą.
Rusija į tai atsakė analogiškomis priemonėmis. Iš Maskvos taip pat buvo išsiųsti du Vokietijos diplomatai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodį tvirtino, kad Z.Changošvilis pats yra įvykdęs ne vieną žmogžudystę Rusijos žemėje.
Diplomatiniai santykiai tarp Vakarų ir Rusijos stipriai pablogėjo po Rusijos specialiųjų tarynybų agentų mėginimo Jungtinės Karalytsės Solsberio mieste nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.
Migrantų bendruomenė buvo šokiruota
Naujienų portalas lrytas.lt jau anksčiau rašė, kad Z.Changošvilis seniai buvo ieškomas žmogus.
Jis dalyvavo Antrajame čečėnų kare ir kovojo prieš Rusijos pajėgas, kur įsigijo daugybę priešų. 2005-aisiais jis paliko judėjimą ir karo lauką, tačiau savo praeities taip lengvai negalėjo atsikratyti.
Per dešimtmetį į jį ir jo šeimą kėsinosi daugybė galvažudžių. Z.Changošvilis niekur nerado ramybės, kol viltį 2016-aisiais suteikė Vokietija, tačiau veltui. Z.Changošvilis tris kartus bandė gauti prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau nesėkmingai.
„Visi prašymai buvo atmesti, nepaisant žinių apie bandymus jį nužudyti anksčiau“, – tvirtino čečėnų žmogaus teisių aktyvistas Mansuras Sadulajevas.
Iki nužudant Z.Changošvilį, tokia nelaimė čečėnų migrantų bendruomenę buvo sukrėtus tik kartą, kai 2009 Vienoje buvo nužudytas Umaras Israilovas.
„Pirmas kartas galėjo būti klaida, tačiau antrasis jau neša žinutę. Ir labai aiškią“, – teigė M.Sadulajevas.
Ieškomiausias žmogus
Z.Changošvilis užaugo apsuptas karo Gruzijos šiaurinėje dalyje – Pankisio slėnyje.
Čia glaudėsi tūkstančiai Antrojo čečėnų karo pabėgėlių. Beveik visi jie buvo čečėnai kovoją prieš rusus.
Z.Changošvilis, pagal etninę kilmę čečėnas su Gruzijos pilietybę, prieš rusų pajėgas pradėjo kovoti 2001-aisiais.
Grįžęs po karo jis apsistojo Tbilisyje, kur 2009 m. ir prasidėjo bandymai jį nužudyti.
„Viena grupuotė mėgino jį nunuodyti, tačiau jiems nepavyko“, – teigė Aleksandras Kvachadzė.
Gruzijos saugumo tarnybos vėliau išsiaiškino, kad tai buvo grupuotė susijusi su Rusijos žvalgybininkais ir čečėnų lyderiu Ramzana Kadyrovu, kuris yra žinomas dėl savo žiaurumo ir lojalumo Vladimirui Putinui.
Priešo statusui įgyti būtų užtekę kovojimo Čečėnijoje, tačiau 2008 kilus Rusijos ir Gruzijos karui, Z.Changošvilis suorganizavo 200 savanorių būrį, kuris kovojo prieš rusų okupantus.
Šalia Gruzijos kariuomenės jie nesikovė, tačiau turėjo parengę planus, kaip reikėtų ginti Tbilisį atėjus okupanto kariams.
Vėliau jis prisijungė prie Gruzijos kovos su terorizmu dalinio. 2012 metais jo dalinys dalyvavo operacijoje prieš kovotojus, kurie laikė įkaitų Lopotos tarpeklyje pasienyje su Dagestanu.
Privalėjo palikti Gruziją, kad išgyventų
2015-aisiais į jo gyvybę dar kartą buvo mėginta pasikėsinti Tbilisyje, kai netikėtai į Z.Changošvilį pradėjo šaudyti.
Jis buvo pašautas keturis kartus, tačiau nugriuvęs už mašinos sugebėjo išsikvieti medikus ir išgyveno. A.Kvachadzė tai vadina stebūklu.
Jokie įtariamieji nebuvo sugauti, tačiau Z.Changošvilis žinojo, kad už viso to slypi rusų žvalgybininkai, kuriuos į šalį įvykdyti operacijai įleido Gruzinų žvalgybos atstovai.
Rusija neigia prisidėjimą prie visų pasikėsinimų ir galiausiai sėkmingo nužudymo Berlyne.
Z.Changošvilį nuolat pradėjo saugoti jo draugai, tačiau jis turėjo bėgti iš Gruzijos, kad išgyventų. Jis 2015 persikėlė į Odesą, kur vėl gavo pranešimų, kad sugrįžęs į gimtinę bus nužudytas.
„Norėjome pabėgti nuo viso to ir susikurti šviesią ateitį Vokietijoje, kur galėtume gyventi kaip šeima“, – teigė Z.Changošvilio žmona Manana Tsatieva, tačiau tam išsipildyti nebuvo lemta.
Tik atvykus į Vokietiją M.Tsatieva sužinojo, kad Ukrainoje gyvendamas jos vyras susituokė su kita moterimi, kuri nuo jo laukiasi vaiko. Pora išsiskyrė ir beveik nebebendravo.
Z.Changošvilio gyvenimas Vokietijoje atrodė saugesnis, tačiau nebuvo lengvas. Čia prieš žmugžudystę tris kartus buvo atmestas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.
Parengta pagal „The Moscow Times“ ir „The Bellingcat“ informaciją.
