Ketvirtadienį Maskvoje turi įvykti Rusijos prezidento V.Putino ir Turkijos prezidento R.T.Erdogano susitikimas. Jį Kremlius jau pavadino neeiliniu.
Mat Turkijos prezidentas po neseniai Sirijoje patirtos 33 turkų kariškių netekties atvirai išsakė savo reikalavimus Rusijos prezidentui.
Savo bičiulio neišsižada
Kaip pareiškė R.T.Erdoganas, V.Putinas „turi palikti mus vienu du su Basharo al-Assado režimu“. Šį reikalavimą faktiškai galima pavadinti ultimatumu – Rusijos vadovui liepta trauktis iš kelio. Atrodo Sirijoje Turkija nori tvarkytis kaip savo kieme.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas davė interviu televizijos kanalo „Rosija-1“ programai „Maskva. Kremlius. Putinas“. Pasak prezidento atstovo, nepaisant visokių pareiškimų, kova su šiais teroristiniais elementais bus tęsiama.
Po to Sirija, turinti pranašumą oro erdvėje, kurį nulėmė Rusijos pagalba, pareiškė, kad numuš visus virš Idlibo skraidančius orlaivius ir bepilotes skraidykles. Išskyrus rusiškus.
Rusija pridūrė, kad negalės garantuoti turkų aviacijos skrydžių saugumo Sirijos Arabų Respublikoje (SAR). Tai reiškia, kad padėtis toliau kaista.
Sirijoje Kremlius taip pat turi svarbų interesą – Hmeimimo karinių oro pajėgų bazės Šiaurės Rytų Latakijos provincijoje išsaugojimą.
Dvi skirtingos taktikos
Rusijos žiniasklaida pažėrė įdomių publikacijų apie psichologinius rusų ir turkų kautynių skirtumus.
Neva rusai mėgsta pasigalynėti ir viskas vyksta sąžiningai – sustoja eilėmis arba vienas prieš vieną.
Turkai esą kautynių metu žudo: jei kas nors prieš turką pakėlė ranką, tas – pikčiausias priešas. Ir jei Rusijoje laikomasi principo „akis už akį“, turkai pasirengę atimti ir daugiau gyvybių.
Galimą Rusijos ir Turkijos jėgų priešpriešą kariniai ekspertai daugiau ar mažiau optimistiškai vertina rusų naudai.
Bet tik tuo atveju, jei Turkija negaus NATO paramos, o kodėl ją turėtų gauti – juk Turkijos niekas neužpuolė.
Rusijos raketinių ir artilerijos mokslų akademijos narys korespondentas Konstantinas Sivkovas sako: „Mums reikia vengti betarpiško Rusijos įtraukimo į šį karą. Optimalus variantas, jei Sirijai padėsime karinės technikos, specialistų aprūpinimo ir slapto mūsų jėgų dalyvavimo specialiosiose operacijose klausimais.“
Vidurinių Rytų instituto mokslinio centro prezidentas, politologas Jevgenijus Satanovskis priminė, kad per visą rusų ir turkų santykių istoriją abi šalys kariavo 12 kartų.
„Ir kas liko iš Turkijos po šių karų? Turėjo ji miestus Pietų Ukrainoje, Rusijos pietuose, o dabar tai rusų ir ukrainiečių miestai“, – sakė J.Satanovskis.
Būtų smūgis ekonomikai
Ekonominiu ir socialiniu požiūriais nei Rusija, nei Turkija neturėtų būti suinteresuotos aštrinti šį konfliktą. Turkija rusams – masinio poilsio vieta.
Mat pagal 2019 m. rezultatus, Turkijos kurortuose poilsiavo beveik 7 mln. rusų.
Turistų iš Rusijos į Turkiją dalis sudarė 16 proc. Antroje vietoje – Vokietija (11 proc.).
2019 m. Rusijos piliečiai Turkijoje nupirko 26 proc. daugiau namų ir butų negu metais anksčiau. Bet paprastų rusų požiūris į Turkiją gali greitai keistis.
Kai 2015-aisiais turkai virš Sirijos numušė Rusijos naikintuvą Su-24, antiturkiškos nuotaikos Rusijoje įsiplieskė žaibiškai.
Iki tol turkai Rusijoje sėkmingai plėtojo verslą, tiekė plataus vartojimo prekes, daržoves, vaisius, mokėsi universitetuose – žodžiu, gyveno ramiai.
Bet po incidento jie tapo neatsakingais prekeiviais spekuliantais, studentais nevykėliais ir apskritai labai blogais žmonėmis. Dabar padėtis kartojasi.
„Mes kadaise jau išvadavome Serbiją, Juodkalniją, Bulgariją, Moldaviją ir Rumuniją nuo turkų, išvaduosime ir Siriją“, – tokių pažadų vis daugiau atsiranda rusų socialiniuose tinkluose.
Spaudžia Europą išleisdami migrantus
Turkija nuo penktadienio nusprendė nestabdyti pabėgėlių sirų, mėginančių patekti į Europą jūra ar sausuma (nuotr.). Savaitgalį Graikijai teko milžiniškas krūvis – per pasienį veržėsi tūkstančiai migrantų. Vien sekmadienį į ES mėgino patekti beveik 10 tūkst. žmonių. Iš viso ES pasienio tarnyboms teks susidurti su kone 76 tūkst. migrantų, kurie mėgins nelegaliai kirsti sieną.
Su Turkijos kariškių pagalba jie darė skyles aukštoje metalinėje tvoroje arba mėgino nelegaliai perbristi upę, kuria eina ir dviejų šalių siena. Visus mėginimus atrėmė Graikijos policininkai ir kariškiai, panaudodami ašarines dujas, akinamąsias ir kurtinamąsias granatas, vandens patrankas.
Sulaikyti 68 žmonės, kuriems pavyko naktį įsigauti į Graikijos teritoriją. Jie bus teisiami. Sekmadienį 66 migrantai, kurie penktadienį ir šeštadienį neteisėtai pateko į Graikiją, jau buvo nuteisti kalėti 3,5 metų.
Į ES migrantai nuo savaitgalio vėl aktyviau bando patekti ir jūros keliais. Nuo sekmadienio Graikijos salose išsilaipino apie 1 tūkst. migrantų, atplaukusių valtimis iš Turkijos. Jūrų laivyno ir salų politikos ministerija pranešė, kad vakar rytą prie Lesbo apvirto valtis su 48 migrantais. Pakrančių apsauga išgelbėjo 46 žmones, du vaikai be gyvybės ženklų buvo nugabenti į Lesbo ligoninę. Vieną jų pavyko atgaivinti, kitas mirė. Valtys prie Graikijos salų apvirsta dažnai: turkai moko migrantus tokios taktikos, nes tada Graikijos pareigūnai turi juos gelbėti.
Europa turi dalintis migrantų našta ir turės prisiimti savo dalį tos migrantų „naštos“, vakar pareiškė Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas. Jis teigė, kad Turkija toliau leis pabėgėliams išvykti iš jos teritorijos: „Kai atvėrėme duris, pasirodė daugybė raginimų uždaryti duris. Pasakiau jiems: „Padaryta, baigta. Durys dabar yra atviros. Dabar jūs turėsite prisiimti savo naštos dalį.“ Turkijos vadovas skatina šį srautą, spausdamas ES palaikyti Ankaros poziciją Sirijos konflikto klausimu.
Sirijoje – įtampa
Nuo praėjusių metų gruodžio Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo pajėgos vykdo paskutinio Sirijos sukilėlių bastiono Idlibo puolimą, kur Turkija remia kai kurias sukilėlių grupes.
Sekmadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai per antskrydį Sirijoje žuvo mažiausiai 34 Turkijos kariai, Ankara patvirtino, kad pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgas, bet teigė, kad nesiekia tiesioginės konfrontacijos su Rusija, kuri remia Damasko režimą.
Turkijos pajėgos jau prieš tai smogė keršto smūgius. Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro aktyvistų duomenimis, Idlibo ir Alepo provincijose žuvo daugiau kaip 70 vyriausybinių pajėgų karių ir jų sąjungininkų kovotojų. Pradžioje per atakas iš naikintuvų, bepiločių skraidyklių ir artilerijos esą žuvo 45 režimo kariai, o per vėlesnius reidus – 26 kiti kovotojai.
Pagal 2018 metais Turkijos ir Rusijos Sočyje pasiektą susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią Sirijos režimo puolimui ir naujam pabėgėlių antplūdžiui į Turkijos teritoriją, turkai Idlibe turi 12 stebėjimo punktų. Nepaisant susitarimo, Sirijos režimo pajėgos, padedamos Maskvos, ir toliau puola, siekia atgauti Idlibo provincijos kontrolę.
Vakar Turkija pareiškė, kad nori naujų paliaubų Sirijos Idlibo regione, esančiame netoli sienos su Turkija, kur Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės vykdomas nuožmus puolimas privertė beveik milijoną žmonių palikti namus ir bėgti sienos su Turkija link.
Kremlius pirmadienį patvirtino, kad kovo 5 d. numatytas R.T.Erdogano vizitas Maskvoje, bet kartu teigė, jog turi būti išsaugotas Sirijos teritorinis vientisumas, padarydamas užuominą į Turkijos pajėgų buvimą Sirijoje.
Turkijai vykdant atakas, Sirijos vyriausybė uždarė oro erdvę šalies šiaurės vakaruose. Lėktuvams ir bepilotėms skraidyklėms uždrausta skristi virš šiaurės vakarų ir ypač virš Idlibo, pranešė Sirijos kariuomenė: „Kiekvienas lėktuvas, kuris pažeis mūsų oro erdvę, bus traktuojamas kaip priešiškas ir numuštas.“
