„Šis dokumentas – bereikšmis. Tai kapituliacija prieš klimato atšilimo iššūkį“, – vakar Europos Komisijai pareiškė klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg, stebėjusi oficialų „Žaliojo kurso“ paskelbimą.
Europos Komisija paskelbė Europos klimato teisės akto projektą, kuriuo nustatomas tikslas iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti nulinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Taip Europa turėtų tapti pirmuoju pasaulio žemynu, iki 2050 metų pasieksiančiu klimato neutralumą. Tačiau kai kurie vakar paskelbto dokumento elementai šalims narėms užkliūna.
Nustatys griežtesnį tikslą
Labiausiai ginčijamasi dėl pasiūlymo naudoti galingą teisinę priemonę, kuria remdamasi Komisija gali vienašališkai, su nedideliu Europos Parlamento ir šalių vyriausybių indėliu, nustatyti naujus ES klimato tikslus 2035, 2040 ir 2045 metais.
Skundžiamasi ir dėl to, kad 2030 metams nėra nustatyta išmetamųjų teršalų norma. Tai – svarbiausias vidutinės trukmės tikslas, kurį ES turės pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui.
Komisija teigia, kad nori dar šiek tiek pasvarstyti prieš iškalant 2030 metų tikslą akmenyje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad nors kai kas reikalauja daugiau, teršalų kiekis bus mažinamas nuo 50 iki 55 procentų.
Dabar ES turi tikslą iki 2030 metų teršalų kiekį sumažinti 40 procentų, lyginant su 1990 metais. Naujasis tikslas bus nustatytas rugsėjį – kiek per vėlai tiems, kurie nori, kad Europa nutartų dėl skaičiaus iki tarptautinio susitikimo dėl klimato kaitos, lapkričio mėnesį vyksiančio Glazge.
Šalių pažanga įgyvendinant tikslą būtų vertinama kas penkerius metus.
Lenkija gali blokuoti
Šį Europos Komisijos vakar pristatytą projektą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas. Čia projektas gali susidurti su pasipriešinimu iš valstybių narių, ypač Lenkijos – industrinės šalies, naudojančios anglis ir nesutikusios dėl ES išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslų.
„Tikėtina, kad šis susitarimas padalins ES į turtingas ir vargingas šalis, – sakė Lenkijos ekonomikos instituto atstovas Aleksandras Szporas. – Šalys, kurios siekia didžiausių, ambicingiausių tikslų, yra turtingiausios ES narės.“
Pirmąkart savo viziją Komisija pateikė dar 2018 m. lapkritį, laikydamasi 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimu nustatyto tikslo.
Tikslą siekti neutralaus poveikio klimatui ES lyderiai patvirtino pernai birželį per viršūnių susitikimą.
Nuo jo atsiribojo vienintelė Lenkija, kuri iki šiol labai priklausoma nuo akmens anglių kasybos.
Paauglė reiškė pasipiktinimą
Posėdį, kuriame paskelbtas naujasis planas, stebėjusi G.Thunberg buvo pasipiktinusi – esą nieko konkretaus nenustatyta, paliktas kelias manipuliacijai.
17 metų švedė G.Thunberg pareiškė, kad ES planai yra nepakankami ir kad Europa neturėtų skelbti klaidinamų pareiškimų, jog ji yra kovos su pasauliniu atšilimu lyderė.
„Jums reikia nustoti apsimetinėti, kad jūs galite būti klimato lyderiai ir kartu toliau statyti ir subsidijuoti naują iškastinio kuro infrastruktūrą“, – ES komisarų susitikime kalbėjo paauglė.
Europos Komisijos pirmininkė U.von der Leyen skelbė, kad Europos žaliasis kursas bus pagrindinis šios kadencijos darbas.
Dar gruodį ši politikė pasidalijo ambicingu planu su „Lietuvos rytu“.
„Europos žaliasis kursas yra nauja Europos ekonomikos augimo strategija. Ji sumažins išmetamųjų teršalų, sukurs naujų darbo vietų ir pagerins mūsų gyvenimo kokybę, – teigė U.von der Leyen. – Visa mūsų politika – nuo transporto iki mokesčių, nuo maisto iki ūkininkavimo, nuo pramonės iki infrastruktūros – bus vykdoma žaliąja kryptimi.
Laikydamiesi žaliojo kurso ketiname investuoti į švarią energiją ir išplėsti prekybą apyvartiniais taršos leidimais, paskatinti žiedinę ekonomiką, taip pat saugoti Europos biologinę įvairovę. Europos žaliasis kursas yra ne vien būtinybė, jis taps ir naujų ekonominių galimybių varomąja jėga.
Daug Europos įmonių jau dabar yra ekologiškos. Jos mažina savo anglies dioksido išmetimo rodiklius ir taiko naujas švarias technologijas (...)
Devyni iš dešimties Europos piliečių prašo imtis ryžtingų veiksmų klimato kaitos srityje. Mūsų vaikai pasitiki mumis. Europiečiai nori, kad Europos Sąjunga ne tik kovotų su klimato kaita Europoje, bet ir vadovautų šiai kovai pasaulyje.“
Parengta pagal „Reuters“, EK inf.
