Su žurnalistais jis kalbėjo Briuselyje pasibaigus keturių dienų derybų etapui, nuo kurio pasidėjo už uždarų durų vyksiantis ilgas ir intensyvių derybų procesas. Jame abiem šalims atstovaus po daugiau nei 100 pareigūnų.
„Kalbant visiškai atvirai... yra daug (nuomonių) išsiskyrimų, ir tai yra labai rimti išsiskyrimai, nors veikiausiai tai yra gana natūralu“, – pareiškė jis žurnalistams.
Pasak M. Barnier, per derybas buvo aptarta keletas problemų, įskaitant galimybę išsaugoti teisingą konkurenciją su britų bendrovėmis arba „vienodas sąlygas veikti“.
Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės nenoro sutikti su ES aukščiausiojo teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcija.
Anot M. Barnier, nors susitarimas vis dar įmanomas, bet jį pasiekti bus labai sunku, juolab kad britų premjeras Borisas Johnsonas atsisako pratęsti derybas ilgiau nei iki metų pabaigos.
Iki metų pabaigos Didžioji Britanija prekiaus kaip ir ES narė, jai nebus taikomi muitai ir kiti apribojimai, tačiau ji neturės balso priimant sprendimus.
Dėl trumpo iki gruodžio 31 dienos susitarimo sudarymui skirto termino derybų darbotvarkė bus labai įtempta. Daugelis mano, kad per likusius kelis mėnesius įmanoma susitarti tik dėl pagrindinių prekybos sąlygų, sakė M. Barnier.
Pasak prancūzo, skyrybos sukels „labai labai daug pasekmių, kurioms turime pasiruošti. Tai nebus įprastas reikalas“.
Dvi dienas pareigūnai buvo susitikę derybų Briuselio konferencijų centre. Jie pasidalino į devynias derybininkų grupes, kad galėtų aptarti visą virtinę įvairių klausimų, įskaitant žvejybos ir prekybos, keliančius bene didžiausius nesutarimus.
M. Barnier pabrėžė, kad žvejybos klausimas lieka neišspręstas, nes Britanija nori labai griežtai kontroliuoti jos vandenyse žvejojančius Europos laivus.
„Jungtinė Karalystė... nori kasmet tartis dėl abipusės prieigos prie Britanijos ir Europos Sąjungos vandenų“, – sakė M. Barnier.
„Kaip buvęs žuvininkystės ministras galiu pasakyti... – tai neįgyvendinama, – kalbėjo jis. – Yra maždaug šimtas [gaudomų žuvų] rūšių. Tai, ką galime daryti su Norvegija dėl penkių rūšių, paprasčiausiai yra neįmanoma (padaryti) dėl 100 rūšių.“
Derybos dėl Britanijai svarbaus finansinių paslaugų sektoriaus iš esmės iš darbotvarkės išimtos. Briuselis siūlo leisti Londone įsikūrusiems bankams vienašališką prieigą prie Europos rinkos.
Abi stovyklos planuoja surengti penkis derybų ratus iki birželį įvyksiančio JK ir ES viršūnių susitikimo, kur bus įvertinta jų pasiekta pažanga. Kitas derybų ratas turi prasidėti kovo 18 dieną Londone.
