Koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius šioje šalyse siekia beveik 9,1 tūkst, o mirčių buvo jau 463. Tai didžiausi skaičiai už Kinijos ribų.
Italijos valdžia šalies finansų ir mados sostinę Milaną supantį Lombardijos regioną ir dar keliolika provincijų visiškai uždarė nuo išorinio pasaulio ir paskelbė karantiną, rašo „The Atlantic“.
Teritorijoje, kurioje gyvena per 16 mln. žmonių, Italijos valdžia iki balandžio 3 dienos uždraudė visus viešus susibūrimus. Susisiekti su vietove lėktuvais ir traukiniais dar galima, tačiau vyriausybė draudžia žmonėms išvykti ar atvykti be svarbios priežasties.
Restoranai ir barai gali veikti tik nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos vakaro.
Nacionaliniu mastu Italijos valdžia paskelbė, kad uždaro visus kino teatrus, teatrus, koncertų sales, bibliotekas, muziejus.
Buvo įsakyta karantinuoti visus žmones, kuriems pasireiškė didesnis nei 37,5 laipsnio karščiavimas ar buvo diagnozuotas koronavirusas.
Praėjusią savaitę Italija mažiausiai iki kovo vidurio uždarė visas mokyklas, dienos rūpybos centrus ir universitetus.
Su peršalimu kovojantis popiežius Pranciškus taip pat ėmėsi atsargumo priemonių. Sekmadienio pamokslą jis skaitė ne per langą žiūrėdamas į Šv. Petro aikštėje susirinkusius žmones, o būdamas Vatikano bibliotekoje.
Šie žingsniai yra labai dramatiški, tačiau būtini norint suvaldyti šalyje kilusią paniką. Tačiau italai kelia klausimus: kas įgyvendint naujų taisyklių laikymąsi ir ar jos išvis duos rezultatų?
Italija visada buvo tarytum politinė laboratorija. Čia yra nepaisomos taisyklės, trūksta ilgalaikio planavimo ir dažnai yra improvizuojama. Šiandien ši šalis susiduria su žmonių judėjimo apribojimo eksperimentu, taip tikintis suvaldyti mirtino viruso plėtrą.
Europa įdėmiai stebi, kaip Italijai pavyks susitvarkyti su šia valstybių sienas nestabdomai kertančia grėsme. Svarbus klausimas yra ir kaip pavyks atsilaikyti šalies ekonomikai. Vien Lombardijos regione yra sukuriama 20 proc. Italijos BVP, o turistų srautai yra atsakingi už didelę dalį pajamų.
Italijos valdžios atstovai įspėja, kad greitu metu vien Lombardijos regione užsikrėtusiųjų skaičius gali pasiekti 18 tūkst., o šeštadaliui jų reikės intensyvios pagalbos. Šiuo metu regionas gali tai suteikti dešimtadaliui šio kiekio.
„Jeigu žmonės nesupras, kad reikia būtų namuose, situacija taps katastrofiška“, – teigė Lombardijos ligoninių intensyvios pagalbos skyriaus vadovas Antonio Pesenti.
Niekas nežino, kaip italams galiausiai pavyks susitvarkyti su krize. Neaišku ir kaip į stiprėjančią krizę toliau reaguos Paryžius ir Berlynas. Ekspertai pastebi, kad greitai ekstremalių priemonių kontroliuojamas gyvenimas gali tapti kasdienybe.
