Pateikiame žurnalisto pasakojimą.
Personalas skubiai mums pamoja, kad trauktumėmės iš kelio, jie stumia gultus su vyrais ir moterimis, prijungtais prie mobilių kvėpavimo aparatų – tai neatrodo chaotiška, bet karštligiška.
Jie skuba pro palatas, jau pristatytas lovų ir pripildytas siaubingai sergančių žmonių – jie gaudo orą, griebiasi sau už krūtinių ir vamzdelių, pumpuojančių deguonį į jų deguonies badą patiriančius plaučius.
Aš esu pagrindinėje Bergamo ligoninėje, labiausiai koronaviruso paliestoje Italijos ligoninėje, esančioje labiausiai paliestame mieste, kuris yra labiausiai paliestoje Lombardijos provincijoje. Ir tai tiesiog baisu.
Apsiginklavę kaukėmis, pirštinėmis ir apsauginiais kombinezonais aš ir mano komanda vedami per koridorius, pilnus dūstančių žmonių, kurie atrodo siaubingai sergantys.
Paklausiu, kurioje palatoje esu.
„Iš tiesų tai ne palata, tai laukiamasis, mes tiesiog turime išnaudoti kiekvieną erdvės plotelį“, – paaiškina mano gidė, ligoninės spaudos tarnybos vadovė Vanna Toninelli.
Medikų komandos čia kariauja karą ir jį pralaimi.
Kiekviena šiaurės Italijos ligoninė perpildyta koronavirusu susirgusiais žmonėmis – tas pat gali nutikti ir likusioje šalies dalyje.
Medikai iš paskutiniųjų stengiasi palaikyti pacientų būklę, kad jiems toliau neblogėtų. Jie stengiasi sustabdyti jų mirtis.
Grupėmis jie buriasi apie naujausius atvežtus pacientus. Prijungia monitorius, lašelines ir, svarbiausia, kvėpavimo aparatus. Be jų pacientai tiesiog greitai numirtų.
Tikrai greitai. Mirtinai greitai.
Tai atrodo kaip intensyvios terapijos skyrius, bet iš tiesų tai yra tik skubios pagalbos priėmimo skyrius. Intensyvios terapijos skyrius yra pilnas. Gydomi žmonės yra naujai atvykę, bet jie atrodo daug blogiau nei intensyvios terapijos reikalingi ligoniai.
Bet kur kitur pasaulyje jų atvejai būtų kvalifikuojami kaip intensyvios terapijos, bet čia laikoma: tu esi prie mirties, bet dar ne visai mirtinas ligonis.
Per šią pandemiją mirtini ligoniai laikomi normaliu reiškiniu. Iš tiesų yra taip blogai.
Žmonės čia vyksta ir vyksta. Žudikė pandemija iš tiesų nebekontroliuojama.
Visi esame girdėję, kas čia vyksta, bet iki šiol žurnalistams nebuvo leista čia įeiti ir visko pamatyti savo akimis.
Bergamo miestas pasikvietė mus, kad visiems parodytume, kaip atrodo katastrofiškai ekstremali situacija, kokios dar niekas niekada nepatyrė.
Jie nori, kad jūs tai pamatytumėte. Jie nori, kad pasaulio žmonės suabejotų savo vyriausybių atsakymais.
Nes čia jau nebegali būti atsiprašinėjimų, kad niekas nežinojo. Italija tikrai nežinojo. O dabar visi kiti žino.
Per plastikinius gaubtus, kurie dengia sunkiausiai sergančiųjų galvas, personalas stengiasi susikalbėti su pacientais.
Silpniausi vos gali kalbėti, o per palatos triukšmą ir nuolatinį širdies monitorių pypsėjimą ir kvėpavimo pompų garsus beveik neįmanoma suprasti, ką jie sako.
Gaubtais bandoma išlyginti oro slėgų plaučiuose.
Niekas šito nesitikėjo, niekas net neįsivaizdavo, kad taip greitai reikės gydyti tiek daug žmonių.
Ir turiu pažymėti, tai tikrai nepanašu į gripą, tai labiau kaip lėtinė pneumonija, ir ji kasdien pražudo šimtus žmonių.
Skubios pagalbos skyriaus vadovas dr. Roberto Cosentini sakė, kad jie anksčiau nėra matę nieko panašaus, ir kad jis bei jo personalas perspėja kitas šalis, ypač Jungtinę Karalystę, kad jie taip pat tą greitai pamatys.
„Tai labai sunki pnaumonija, ir tai yra didžiulė apkrova bet kurios šalies sveikatos sistemai. Mes kasdien pamatome 50-60 pacientų, kurie atvyksta į skubios pagalbos skyrių su pneumonija, ir daugumai jų ji yra tokia baisi, kad jiems reikia didžiulių kiekių deguonies.
Mes turėjome pertvarkyti mūsų skubios pagalvos skyrių ir mūsų ligoninę į trijų lygių intensyvią terapiją“.
Popiežiaus Jono XXII ligoninė – viena pažangiausių Europoje, bet net ir ši išblizginta megaligoninė yra parklupdyta.
Bergamas yra absoliutus šios epidemijos centras ir ligoninė bando dorotis su krize, kokios niekas neįsivaizdavo.
Daugelis medicinos darbuotojų yra dirbę ar stažavęsi Jungtinėje Karalystėje. Dr. Lorenzo Grazioli metus yra dirbęs Lesteryje.
Pasak jo, draugai jam nuolat skambina, kad suprastų, į ką tai panašu. Jo teigimu, jie ruošiasi tam pačiam ir yra labai susirūpinę.
Jis, kaip ir kiekvienas mano kalbintas gydytojas ar slaugytoja, ragino Jungtinę Karalystę sekti Kinijos ir Italijos pavyzdžiu ir uždaryti absoliučiai viską.
Pasak jų, tai vienintelis būdas pristabdyti virusą: ne įveikti, bet pristabdyti.
„Niekada gyvenime nejaučiau didesnio streso, o juk aš esu intesyvios terapijos gydytojas ir turėjau išties įtemptų momentų ir pasirinkimų, kai tu matai, kad žmonės yra kritinės būklės ir negavę gydymo jie mirs, tada tu renkiesi.
Bet dabartiniu atveju tu suvoki, kad to nepakanka. Mūsų yra 100 anesteziologų, mes darom ką galim, bet, ko gero, to nepakanka“, – sakė L.Grazioli.
Laboratorijų darbuotojai nuolat tiria virusą ir bando atrasti ką nors, kas galėtų jį įveikti. Bet, pasak jų, laukia ilgas kelias.
Problema, su kuria susiduria viso pasaulio sveikatos sistemos, yra ta, kad užsikrėtimų kreivei šaunant aukštyn kaip raketai visi resursai, visi testai, visos priemonės naudojami tuo pat metu. Daugybė ligoninių užsako tą patį tuo pačiu metu.
Tai kraupu – čia jie tą vadina apokalipse.
Bergamas norėjo, kad mes tai pamatytume, ir jie siunčia paprastą žinią: „Pasiruoškite“.
Reaguodamas į mūsų reportažą Italijos užsienio reikalų ministras sakė: „Filmas turi palikti pėdsaką visų italų galvose.
Mums reikia suprasti, kad tai ne žaidimas, kad yra žmonės, kurie miršta, ir moterys ir vyrai, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kad išgelbėtų kitus.
Aš raginu jus visus pasižiūrėti „Sky News“ reportažą, įrašą, kuriuo dalijamasi visame pasaulyje.
Jame rodoma, kad vyksta Bergamo ligoninėje, vienoje labiausiai nukentėjusių dėl šios nelaimės. Aš kartoju: likite namuose.“
