Estijos Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu skunde NATO parašė, jog Lenkija pažeidė ne tik humanitarinius ES, bet ir gynybinius NATO principus, mat kelio su Vokietija uždarymas reiškia trukdžius ir karinių dalinių judėjimui.
U.Reinsalu pareiškė, jog pandemijos atveju šalys privalo įsteigti humanitarinį koridorių, kuriuo užsieniečiai galėtų grįžti namo. Varšuva tačiau užblokavo humanitarinį koridorių Baltijos šalių piliečiams, dėl ko Talinas, Ryga ir Vilnius buvo priversti siųsti laivus į Vokietijos uostus šiems pargabenti.
U.Reinsalu apgailestavo, jog Varšuva pažadėjo netrukdyti Estijos piliečiams pervažiuoti per Lenkijos teritoriją, tačiau vėliau savo pažado netesėjo. U.Reinsalu derybas su Lenkijos vadovais diplomatiškai pavadino sunkiomis ir apgailestavo, jog pažadai nebuvo tesėti.
Estijos URM vadovas pareiškė, kad šis atvejis paliudijo, jog ES turi priimti bendrą sprendimą ir daugiau tokie trukdymai nepasikartotų, nes tai yra ES solidarumo klausimas.
Lenkijoje didžiulio atgarsio susilaukė atviras didžiausio Estijos dienraščio „Postimees“ kreipimasis į Lenkijos vadovybę, ketvirtadienį išspausdintas pirmame laikraščio puslapyje.
„Gerbiama Lenkijos vyriausybe! Estija visada Lenkiją laikė savo draugais. Estijos kariuomenės vado Johano Laidonerio žmona Maria buvo lenkė. 1939 metais leidome iš Talino pabėgti Lenkijos povandeniniam laivui „Orzel“. Prašome leiskite dabar mūsų tautiečiams be trukdžių per Lenkiją grįžti namo. Mes norime jumis tikėti dabar ir ateityje“.
Penktadienį „Postimees“ įdėjo Lenkijos ambasadoriaus Grzegorzo Kozlowskio atsakymą. Jame ambasadorius dėkojo už istorinę Talino pagalbą povandeninio laivo įgulai, ir garantavo Varšuvos siekį išlaikyti gerus tolimesnius santykius su Estija, tačiau pareiškė, kad siaučiant pandemijai negalima tikėtis, jog viskas funkcionuos taip, kaip anksčiau.
Ambasadorius tvirtino, kad Lenkija įvykdė įsipareigojimą leisti Baltijos šalių piliečiams grįžti namo, ir leido jiems važiuoti specialiu traukiniu bei autobusų kolonoje, o asmeniniai automobiliai buvo nukreipti į Vokietijos uostus.
Tokį ambasadoriaus atsakymą negailestingai išjuokė Estijos internautai. Nemažai pastarųjų priminė posakį, jog draugus pažinsi nelaimėje, ir teigė, kad kilus viruso pandemijai Lenkija parodė Baltijos šalių piliečiams špygą.
Kai kurie internautai priminė, jog Briuselis kaltina Lenkijos valdžią laužant demokratines normas ir kuriant autoritarinę valstybę, ir teigė, kad kilus pandemijai Varšuva įrodė neverta būti ES nare.
Pykčio neslėpė ir tie Estijos piliečiai, kurie su nuosavomis mašinomis stovėjo kelias paras Vokietijos-Lenkijos pasienyje ir buvo priversti vykti keturis šimtus kilometrų į Vokietijos uostus. Estijos vyriausybė pasiuntė laivą „Romantika“ tautiečiams pargabenti, ir šie Lenkiją internete nesivaržydami plūdo, o kai kurie net siūlė ją išmesti iš ES.
„Postimees“ apžvalgininkas Erkis Bahovskis priminė, jog Estijos Vidaus reikalų ministras bei valdančiosios partijos EKRE lyderis Martas Helme Lenkiją dar neseniai vadino svarbiausiu strateginiu partneriu, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo pirmam užsienio vizitui 2015 metais pasirinko Taliną.
E.Bahovskio nuomone, Lenkijos elgesys su Estijos piliečiais per koronaviruso pandemiją verčia suabejoti tiek Talino ir Varšuvos draugystės stiprumu, tiek Lenkijos solidarumu kitų ES šalių atžvilgiu. Apžvalgininkas spėja, kad dėl to labiausiai yra kalta dabartinės Lenkijos vyriausybės vykdoma nacionalistinė politika, dėl ko ES šalių solidarumas yra nustumiamas į antrą planą.
Estijos Pasienio tarnybos vadovas Elamaras Vaheris pareiškė, jog jo šalis padėjo kitų šalių piliečiams grįžti į tėvynę, o estai prie Lenkijos sienos patyrė didžiulius vargus, ir su asmeniniais automobiliais buvo neįleisti.
