Pietų Italijoje kyla baimė: virusas artėja prie skurdesnių regionų, gresia socialinė katastrofa

Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italiją, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla dar didesnė baimė. Žmonės bijo, kad pietinių regionų, kurie ekonomiškai yra gerokai silpnesni nei šiauriniai, sveikatos apsaugos institucijos nesusitvarkys su pandemija, o mirčių gali būti žymiai daugiau nei šalies šiaurėje.

Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>Scanpix/AP/TASS nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>Scanpix/AP/TASS nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas skaudžiai paveikė Šiaurės Italija, tačiau pietinėje šalies dalyje jau kyla baimė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 28, 2020, 4:23 PM, atnaujinta Mar 28, 2020, 7:22 PM

Kol kas užkratas pietinėje Italijos dalyje yra mažiau išplitęs, nei Lombardijoje ar kituose šiauriniuose regionuose, tačiau žmonių baimė yra pasverta.

Lacijus aplink Romą ir Kampanija aplink Neapolį nėra tokie turtingi regionai. Čia sveikatos apsaugos sistemos įstaigos yra žymiai prasčiau aprūpintos būtinomis medicininėmis priemonėmis.

Virusas artėja prie skurdžių regionų

Lacijaus regione šiuo metu yra užfiksuota 106 mintys, o Kampanijoje – 83.

Kampanijos regiono prezidentas Vincenzo de Luca atviru laišku kreipėsi į Italijos premjerą Giuseppe Conte tvirtindamas, kad centrinė valdžia pietiniams regionams taip ir nesuteikė papildomų plaučių ventiliatorių ir kitų įrenginių, kurie gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes.

„Šiuo metu yra didelė tikimybė, kad Lombardijos tragedija pasikartos Pietuose. Mes esame ant užsikrėtimų skaičiaus pakilimo ribos ir to nesuvaldysime“, – tvirtino V.de Luca.

Lombardijoje užsikrėtimų skaičius po truputį mažėja, tačiau niekas dar nešvenčia. Skaičiai išlieka dideli, miršta gydytojai, užsikrečia vis daugiau sveikatos sektoriaus darbuotojų.

Beveik tuščioje parlamento salėje premjeras G.Conte šią savaitę pareiškė, kad koronaviruso pandemijos krizė yra didžiausias išbandymas Italijai ir visai Europai.

Italijos pietinė dalys, kaip ir likusi šalis, gyvena visiškos izoliacijos sąlygomis.

Katanijos universiteto studentė Martina Di Leo „Al Jazeera“ tvirtino, kad Sicilijos saloje žmonės yra šiek tiek labiau atsipalaidavę, nes mano, kad saloje yra saugesni.

Visoje Sicilijoje šiuo metu nuo koronaviruso mirė 33 žmonės, tačiau ši statistika gali būti apgaulinga.

„Manau, kad dauguma jaunų žmonių nesupranta šios krizės rimtumo. Dalis tvirtina, kad gyvenimas yra per trumpas, kad jį leistum karantine, kiti kelia konspiracijos teorijas, kad valdžia kursto paniką“, – kalbėjo studentė.

Sicilijoje yra mažiau intensyvios terapijos lovų, mažiau plaučių ventiliavimo aparatų ir kitos medikams reikalingos įrangos.

Viruso plėtra dar toli gražu nėra suvaldyta, tad niekas nežino, kada ir kur užsikrėtusiųjų skaičius drastiškai šaus į viršų.

Penktadienį Italijoje buvo pranešta apie 969 naujas mirtis dėl koronaviruso ir 5,9 tūkst. naujų užsikrėtimų. Tiesa, penktadienį užfiksuota tik 919 mirties atvejų. Likę 50 žmonių numirė dar iki ketvirtadienio duomenų paskelbimo ir nebuvo įtraukti į bendrą statistiką.

Šeštadienį buvo pranešta apie dar 889 naujas mirtis. Mirusiųjų skaičius šalyje viršijo 10 tūkst.

Iš viso aukų skaičius šalyje jau siekia 10 023, o užsikrėtusiųjų yra 92,4 tūkst.

Gresia socialinė katastrofa

Jau dabar yra prognozuojama, kad šaliai gresia socialinė ir ekonominė katastrofa.

Italijos nacionalinio sveikatos instituto vadovas Silvio Brusaferro tvirtina, kad koronaviruso pandemijos šalyje pikas dar nėra pasiektas, o tai reiškia, kad koronavirusas gali nusinešti dar dešimčių tūkstančių italų gyvybes.

Net ir 60 milijonų gyventojų turinčiai šaliai tai yra milžiniškas praradimas. Atsigauti po jo prireiks daug laiko.

„Yra lėtėjimo ženklų, kurie verčia manyti, kad pandemijos pikas yra šalia. Tai galime pasiekti jau kelių dienų bėgyje“, – tvirtino S.Brusaferro.

Tačiau virusologai įspėja, kad tikrasis koronavirusu šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius gali būti net 5 kartus didesnis, o tai reiškia, kad krizė šalyje tęsis dar ilgai. Reikia nepamiršti ir to, kad koronavirusu šalyje serga mažiausiai 6,5 tūkst. sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų. 46 iš jų mirė.

Jau anksčiau žiniasklaida rašė, kad skaudžiausiai krizės paveiktame Bergamo mieste jau yra išmirus visa karta gyventojų. Jeigu griežtos karantino priemonės neduos rezultatų, kas žino, kokie padariniai gali būti visos šalies mastu.

Silpnoji Europos grandis

Nekyla abejonių, kad ši socialinė katastrofa sukels ir ekonominę.

Italija pastaruoju metu buvo silpnoji Europos Sąjungos ekonomikos grandis. Bet ir be koronaviruso šalis buvo beveik panirus į ketvirtąją per pastarąjį dešimtmetį recesijos bangą.

Dėl koronaviruso sustojusi gamyba skaudžiai atsilieps praktiškai visai Italijai, nes šalies gamybos sektoriuje dominuoja mažos vertės prekių gamintojai, kurie jau dabar turi skelbti bankrotus.

Ekonomistai dabar klausia tik vieno klausimo – kokios trukmės recesija smogs šaliai. Akivaizdu, kad pirmieji du metų ketvirčiai bus tragiški.

Turizmo sektorius buvo pirmasis pajautęs koronaviruso poveikį dar sausį, kai sumažėjo turistų iš Kinijos srautai. Šiam sektoriui atsigauti taip pat prireiks daugiausiai laiko, nes po koronaviruso krizės žmonės kelionių į užsienio šalis gali kuriam laikui ir atsisakyti.

Prognozuojama, kad visos Italijos ekonomika gali susitraukti iki 4,5 proc. Didesnės krizės bus galima išvengti tik tuo atveju, jeigu italams iš recesijos išsikapstyti padės Europos Sąjungos finansinės institucijos.

ES atsakas į koronaviruso krizę bus lemtingas

Italijos premjeras G.Conte šeštadienį perspėjo, kad Europos Sąjunga gali prarasti savo prasmę, jei nepateiks stipraus atsako į koronaviruso grėsmę.

Tai G. Conte sakė 27 ES lyderiams nesugebėjus susitarti dėl veiksmų plano per ketvirtadienį šešias valandas trukusią vaizdo konferenciją ir nurodžius savo finansų ministrams per dvi savaites parengti politiką, kuri būtų priimtina ir Italijai bei Ispanijai. Abi šios labiausiai pandemijos paveiktos Europos valstybės blokavo ketvirtadienio pareiškimą, nes jame numatytas priemones laiko nepakankamomis.

Ginčijamasi, kokiu mastu ES, susidūrusi su tuo, ką Italija vadina egzistencine grėsme, turėtų atsisakyti savo griežtų biudžeto suvaržymų politikos.

Blokas jau atvėrė savo fondus taip, kaip nebuvo atvėręs nuo 2008–2009 metų pasaulinės finansų krizės, bet G. Conte įrodinėja, kad to nepakanka.

Roma ir Madridas nori, kad ES pradėtų leisti skolos vertybinius popierius, vadinamąsias koronaobligacijas, ir taip pritrauktų lėšų kovai su koronaviruso krize. Tai leistų didelių skolų slegiamoms šalims pasiskolinti palyginti mažomis palūkanomis.

Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.

G. Conte sakė, kad jis ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį „ne tik kad nesutarė, bet ir atvirai smarkiai konfrontavo“ dėl to, kaip judėti į priekį.

„Jei Europa nepakils prieš šį beprecedentį iššūkį, visa Europos struktūra žmonėms praras savo priežastį egzistuoti“, – finansų laikraščio „Il Sole 24 Ore“ šeštadienio numeriui sakė G. Conte.

Parenga pagal „Al Jazeera“, „The Guardian“, BBC inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.