Praėjusį trečiadienį Lenkijos mokyklose oficialiai pradėjus veikti nuotolinio mokymo sistemai nuo perkrovos visai dienai įstrigo Švietimo ministerijos tinklapyje esantis elektroninis žinynas.
Strigimai tęsėsi ir kitomis dienomis, tad nuotolinį mokymą socialiniuose tinkluose ėmė plūsti visi. Tėvai keikia pedagogus teigdami, kad jie skiria per daug užduočių ir neišmano interneto teikiamų galimybių.
Pedagogai skundžiasi, kad ministerija nepasiruošusi ir blogai koordinuoja nuotolinį mokymą, o dėl naujų rūpesčių jiems tenka triūsti iki išnaktų.
Daugiausia nerimo pedagogams kelia tai, jog nemažai mokinių neturi namuose kompiuterio, spartaus interneto arba gyvena didelėje šeimoje susispaudę mažame bute ir neturi tinkamų sąlygų mokytis nuotoliniu būdu.
Ministerija nepirko kompiuterių jų neturintiems moksleiviams, bet nurodė mokykloms, kad jos tokiems vaikams paskolintų kompiuterius. Tačiau akivaizdu, kad visų vaikų aprūpinti nepavyko.
Švietimo ministras Dariuszas Piontkowskis pasigyrė, kad 90 proc. mokyklų sugebėjo suorganizuoti nuotolinį mokymą.
„10 procentų – tai beveik 2 tūkst. mokyklų, kuriose nevyks nuotolinis mokymas. Beveik visos jos yra kaimuose“, – pareiškė Lenkijos mokytojų profsąjungos pirmininkas Slawomiras Broniarzas.
Jis nurodymą pereiti prie nuotolinio mokymo prilygino peršokimui iš XIX į XXI amžių, o to visur skubiai ir kokybiškai padaryti neįmanoma.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ retoriškai klausė: ar galimybių mokytis nuotoliniu būdu neturintys vaikai netaps atsilikėliais?
Dienraščio gautais duomenimis, apie 1,7 mln. mokinių neturi reikiamos technikos ar tinkamų sąlygų mokytis.
Prieš pusantrų metų Lenkijos statistikos departamentas atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 7,1 proc. šeimų neturi namuose interneto, o 17,3 procento šeimų turi mažiau kompiuterių nei kad vaikų.
130 tūkst. moksleivių gyvena kartu su tėvais vieno kambario bute ir, dabar visiems priverstinai esant namuose, neturi normalių sąlygų mokytis. Dar 490 tūkst. vaikų gyvena dviejų kambarių bute, tačiau šeimoje yra keli moksleiviai ir jie neturi atskiro kambario.
Atokios kaimo mokyklos mokytoja Beata tinklapiui Onet.pl papasakojo, kad iš 15 jos klasės mokinių vienas neturi kompiuterio, du neturi interneto, o viena mergaitė turi vienuolika brolių ir seserų, su kuriais turi dalintis vieninteliu kompiuteriu.
Mokytojos ir dalies vaikų namuose interneto ryšys prastas, tad internetu vesti tiesioginių pamokų neįmanoma.
Beata telefonu diktuoja užduotis vaikams, klausinėja atsakymų, konsultuojasi su jų tėvais.
„Ką nors daugiau padaryti šioje situacijoje esu bejėgė“, – teigė mokytoja.
Ji piktinasi, kad daugybę laiko yra priversta skirti biurokratijai, nes turi teikti smulkmenišką ataskaitą mokyklos direktoriui, kokias užduotis skyrė mokiniams ir kas iš jų atsiuntė atsakymus.
Kaip įrodymą ji turi pateikti mokinių žinutes ir el. laiškus, kuriuos mokyklos direktorius vėliau nusiunčia Švietimo skyriui.
Klausimų mokytojams kelia ir mokinių sąžiningumas.
„Jeigu mokinys nuolat gaudavo blogus pažymius, o dabar atsiunčia idealius atsakymus, akivaizdu, kad juos nusirašo nuo kitų arba užduotis padaro tėvai“, – teigė pedagogė Elzbieta Matusiak.
Kai kurie apžvalgininkai siūlo iš mokinių ir mokytojų per daug nereikalauti, nes visi turi papildomų rūpesčių dėl koronaviruso, o į nuotolinį mokymą reikia žiūrėti kaip į savotišką eksperimentą.
Pedagogas, knygų vaikams autorius Nikolajus Marcela tvirtina, kad koronavirusas gali padaryti revoliucinį šuolį švietimo sistemoje, kuris privers pedagogus ir mokyklas dirbti naujoviškai, plačiai panaudojant šiuolaikinių technologijų galimybes. O internetinėse diskusijose jau raginama mokslo metus nukelti į vasarą.
