Nors specialistų prognozės Taivano gyventojams nebuvo pačios maloniausios, remiantis balandžio 6-osios duomenimis, Taivane koronavirusu serga tik 373 šalies gyventojai, kai visoje valstybėje gyvena 23 mln. žmonių. Kovai su virusu Taivanas pradėjo ruoštis gerokai anksčiau nei kitos pasaulio valstybės.
Praeities pamokos ir žaibiška reakcija
Taivano vadovams teko prisiminti 2003 metus, kuomet Aziją siaubė SARS viruso protrūkis. Tuomet daugiau nei 150 tūkst. salos gyventoju privalėjo laikytis karantino sąlygų, be to, virusas pareikalavo 181 žmogaus gyvybės.
Praėjusios negandos taivaniečius išmokė tinkamai reaguoti į artėjančią krizę. Gruodžio 31-ąją Kinija Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) oficialiai pripažino, kad Uhano regione siaučia paslaptinga infekcija. Į tai žaibiškai reagavo Taivanas, kuriame iškart pareikalavo tirti visus į šalį iš Uhano atvykstančius keleivius.
Verta priminti, kad tai vyko dar iki didžiojo viruso protrūkio.
Taivanas sauso 21-ąją paskelbė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, tačiau šalyje jau buvo identifikuoti tūkstančiai potencialių viruso nešiotojų, kuriems atlikti testai.
Kaukės, dezinfekavimo skysčiai ir kitos prevencinės priemonės greitai tapo Taivano gyventojų kasdienybe, be to, Vyriausybė priėmė 124 veiksmų sąrašą visuomenės sveikatos apsaugai.
Sąrašas neapsiribojo vien priemonėmis šalies viduje, jame buvo tiek sausumos, tiek jūrų kontrolės sienų apsaugos priemonės ir rekomendacijos.
Skrydžiai iš Uhano buvo atšaukti, vėliau mažėjo maršrutu ir iš kitų Kinijos miestų. Taivanas ėmėsi ir ypač griežtų baudų tiems, kas pažeidinėjo namų karantino sąlygas.
Taivano valdžia suprato, kad netrukus paklausiausia pasaulio preke taps medicininės kaukės, tad uždraudė jų eksportą, o šalyje jas pardavinėjo vos už 10 euro centų.
Sausio pabaigoje Taivanas jau turėjo sukaupęs daugiau nei 40 milijonų medicininių kaukių rezervą, 2 milijonus specialių respiratorių ir per daugiau nei tūkstantį paruoštų palatų.
Nėra PSO nare
Ekspertų akys krypsta ir į dar vieną, daugelio pamirštą faktą, kad Taivano valstybė nepriklauso PSO. Tai padeda atsakyti į klausimus, kodėl Europos valstybės ir JAV taip vėlai ėmė justi potencialią koronaviruso grėsmę bei reaguoti į ją.
Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijoje, tad Pekinas draudžia šiai šaliai dalyvauti daugelyje tarptautinių pasaulio organizacijų. Dėl šių priežasčių Taivanas net ir olimpinėse žaidynėse dalyvauja po Kinų Taipėjaus vėliava.
PSO teigimu, Taivanas vis tiek gauna visą informaciją, tačiau ekspertai turi kitą nuomonę.
„Taivano valdžios institucijos skundėsi, kad nėra galimybės naudotis PSO duomenimis ir pagalba, – CNN teigė diplomatė Natasha Kassam. – Dėl šių priežasčių Taivanas ėmėsi savarankiško krizės valdymo, neatsižvelgiant į PSO rekomendacijas.“
Taivano viceprezidentas Chenas Chien-Jenas tikina, kad šalis yra pasiruošusi padėti pasauliui, tačiau diplomatinės problemos to padaryti neleidžia. Vis dėlto PSO didelių bėdų tame nemato.
Negana to, PSO atstovas Bruce’as Aywardas ignoruoja klausimus, kurie liečia Taivano kovą su virusu. Kanadietis vengia išskirti Taivaną, kaip sėkmingai su virusu kovojančią šalį.
„Kiekvienais metais PSO ir Taivano valdžios institucijos ir ekspertai bendrauja svarbiais visuomenės sveikatos ir mokslo klausimais, laikydamiesi nusistovėjusių susitarimų. Tokie patys procesai vyksta ir dabar, kuomet pasaulį kausto COVID-19 pandemija“, – CNN cituoja PSO atstovą Bruce’ą Aywardą.
Parengta remiantis CNN inf.
