Viena jų – Turkmėnija, kuri žinoma kaip viena labiausiai priespaudoje gyvenančių valstybių. Ekspertai reiškia susirūpinimą, kad šalies vyriausybė gali slėpti tikrąją informaciją ir taip sutrukdyti užkirsti kelią tolimesniam pandemijos plitimui.
Kai daugelis pasaulio valstybių kovoja su koronavirusu uždaro šalis, Turkmėnijoje antradienį įvyko masinis dviratininkų maratonas, skirtas paaminėti Pasaulinę sveikatos dieną.
Šios centrinės Azijos valstybės valdžios atstovai tikina, kad šalyje nėra nė vieno koronaviruso atvejo. Tačiau sunku pasitikėti skaičiais, kuriuos pateikia autoritarinis režimas.
Baiminasi net kalbėti
„Oficiali sveikatos statistika, kurią skelbia Turkmėnija, yra žinoma kaip nepatikima“, – sako Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Martinas McKee, kuris nagrinėjo Turkmėnijos sveikatos apsaugos sistemą.
„Pastarąjį dešimtmetį jie tvirtino, kad šalyje nėra žmonių, sergančių AIDS – toks skaičius neįmanomas. Mes taip pat žinome, kad 2000-aisiais jie nuslėpė daugybės protrūkių – tarp jų ir maro – įrodymus“, – tikina profesorius.
Daugelis šalies piliečių netgi bijo paminėti, kad COVID-19 gali plisti šalyje.
„Mano pažįstamas žmogus, kuris dirba vienoje valstybinėje agentūroje, sakė, kad negaliu sakyti, jog virusas jau yra šalyje ar kad girdėjau apie tai. Kitu atveju galiu pakliūti į bėdą“, – pasakojo vienas šalies sostinės Ašchabado gyventojas, kuris norėjo išlikti anonimu.
Tačiau Turkmėnijos valdžios institucijos stengiasi išspręsti galimą protrūkį. Kartu su Jungtinių Tautų (JT) agentūromis šalyje diskutuojama apie galimą veiksmų planą.
Teigia, kad priemonių imamasi
JT atstovė Turkmėnijoje Jelena Panova teigė, kad šiame plane numatytas šalies koordinavimas, komunikacija apie riziką, atvejų tyrimai, laboratorinė diagnostika ir kitos priemonės.
Paklausta, ar JT pasitiki oficialiais duomenimis, gautais iš Turkmėnijos, J.Panova nesuteikė konkretaus atsakymo.
„Mes pasitikime oficialia informacija, nes ją pateikia visos šalys, – teigė ji. – Nekeliame pasitikėjimo klausimo, nes mes dirbame ne taip.“
J.Panova sako, kad ankstyvos kelionių ribojimo priemonės galėjo turėti įtakos tam, kad atvejų kol kas šalyje nėra.
Turkmėnijoje iš ties kiek daugiau nei prieš mėnesį buvo uždarytos beveik visos žemyninės sienos.
Vasario pradžioje taip pat buvo atšaukti skrydžiai į Kiniją ir keletą kitų šalių. Be to, visi tarptautiniai skrydžiai buvo nukreipti iš sostinės į Tiurkmenabatą, esantį šalies šiaurės rytuose. Šioje vietoje buvo sukurta karantino zona.
Tačiau, remiantis keliais šalies gyventojais, kai kuriems žmonėms pavyko išpirkti savo kelią iš zonos ir išvengti dviejų savaičių izoliacijos palapinėje.
Tuo metu J.Panova tikina, kad visiems atvykusiems į šalį ir turėjusiems koronaviruso simptomų buvo atliktas COVID-19 tekstas. Tačiau ji negalėjo pasakyti tikslaus skaičiaus kiek testų buvo atliekama per dieną ir kiek testų atlikta šalyje apskritai.
„Kalbėdami su šalies politikais mes suprantame, kad testų jie turi pakankamai, – teigia J.Panova. – Tačiau mes nežinome, ar šalies sveikatos apsaugos sistema yra pakankamai pasiruošusi atlaikyti koronaviruso protrūkį. Mus buvo pasakyta, kad pasiruošta yra pakankamai ir mes tuo neabejojame.“
Tačiau J.Panova patvirtina, kad jeigu šalyje kiltų koronaviruso protrūkis, jis sukeltų gana didelį spaudimą sveikatos apsaugos sistemai.
„Lauktų toks scenarijus, kaip ir bet kokioje kitoje šalyje. Todėl nepaisant to, kad ir kiek pasiruošei, to dažniausiai nepakanka. Būtent dėl to mes su politikais jau kalbame apie įvairios įrangos įsigijimą“, – sako J.Panova.
Šalies visuomenėje taip pat jaučiamas tam tikras supratimas apie protrūkį. Judėjimas tarp miestų buvo apribotas ir tie, kurie nori įvažiuot į Ašchabadą, privalo turėti gydytojo pažymą.
Stengiasi išlaikyti įvaizdį
Valstybė imasi pačių keisčiausių priemonių, kuriomis neva galima apsisaugoti nuo viruso. Po to, kai šalies prezidentas Gurbangulis Berdymuchamedovas pasakė, kad žolės, vadinamos yuzarlik, deginimas gali užkirsti kelią virusui, turguose ir biuruose, dabar tvyro šio augalo dūmai – nors jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių augalo efektyvumą, nėra.
Nepaisant to, kitaip nei visame likusiame pasaulyje, Turkmėnijoje gyvenimas tęsiasi taip, kaip visada.
Kavinės ir restoranai yra atidaryti, žmonių būriai renkasi vestuvėms, niekas nedėvi kaukių, o masiniai renginiai vyksta ir toliau.
Panašu, kad šalis nenori pripažinti didžiulės grėsmės, kurią kelia koronavirusas. Pasaulinės sveikatos dienai skirtas dviratininkų renginys gali suteikti atsakymą, kodėl taip yra.
Šalies prezidentas G.Berdymuchamedovas yra didžiausia šio kasmetinio renginio žvaigždė ir vienas pagrindinių veikėjų.
Sveikatingumo įvaizdis yra jo asmenybės kulto dalis. Valstybinė televizija reguliariai rodo jį kilnojantį svorius sporto salėje arba besivažinėjantį dviračiu. Jis yra pagrindinis „sveikatos ir laimės“ kampanijų variklis, kurių metu valstybės tarnautojai, dėvintys identiškas uniformas, atlieka rytinę mankštą.
Pagrindinė žinutė, kurią siunčia šie renginiai, yra ta, kad valstybė prezidento dėka yra sveika bei laiminga.
G.Berdymuchamedovas paskelbė savo valdymo laikotarpį „galios ir laimės era“, o COVID-19 protrūkis gali parodyti, kad jo siunčiama žinutė – neteisinga.
Dėl šios priežasties Turkmėnijos valdžia gali bandyti nuslėpti protrūkį, jei šalies žmonės užsikrėstų virusu. Būtent tai kelia nerimą profesoriui M.McKee.
„Mes matėme, kaip sparčiai koronavirusas iš Kinijos ėmė plisti kitose pasaulio valstybėse. Šioje globalioje ekonomikoje, kurioje dabar gyvename, kiekviena šalis yra tiek pat saugi, kiek ji yra pasiruošusi kovai su virusu, – sako jis. – Jeigu kitoms šalims ir pavyks suvaldyti epidemiją, yra rizika, kad virusas gali ir toliau plisti iš tų šalių, kurioms nepavyko to padaryti. Panašu, kad Turkmėnija gali tapti tokiu pavyzdžiu.“
Parengta pagal BBC inf.
