Analitikai pradėjo mušti pavojaus varpais – tos dosnios dovanos turi savo kainą, kurią Kinija gan greitai įvardins.
Rusijos pagalba su koronavirusu kovojančioms Europos šalims ir Amerikai kelia daug abejonių.
Į Italiją iš Rusijos keliavo ne viena humanitarinė siunta, siuntų gabenimą kontroliavo Rusijos kariškiai. Kokius planus rezga Rusija ir Kinija? Kokias melagienas šios šalys mums bruka?
Prekės nekokybiškos
Koronaviruso pandemijai vis smarkiau plintant po Europą, atsirado didelis medicinos priemonių poreikis, kurį patenkinti galėjo tik Kinija. Būtent ji gamina apie 80-90 proc. vienkartinių kaukių ir kitų medicininių prekių. Kovo 28 d. Lietuvą pasiekė pirmoji medicinos priemonių siunta iš Kinijos.
Gana greitai tapo aišku, kad kol šalys savo viduje neužsitikrins būtinųjų medicinos priemonių gamybos, tol Kinija diktuos sąlygas.
„Mes turim situaciją su dabar jau 5 pasaulio valstybėms, kur prekės, įsigytos Kinijoje, pasirodė visiškai netinkamos ir nekokybiškos.
Tai reikia turėti galvoje planuojan pirkti prekes iš Kinijos. Gali pasirodyti, kad prekės yra nuperkamos, jos atvežamos, bet negali būti naudojamos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė Vilniaus politikos instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Kuria strateginius tikslus
Pasaulio analitikai Kinijos dosnumą vertina nuosaikiai ir už slepiamo gerumo įžiūri šios šalies strateginius tikslus.
„Kinija bando plėsti savo įtaką pasinaudodama Vakarų šalių pažeidžiamumu krizės sąlygomis. Pasinaudodama neva humanitarinės pagalbos galimybėmis, kurias siunčia į tas šalis tiesiog tam, kad dar labiau įtvirtintų savo įtaką tose šalyse.
Kinijos humanitarinė pagalba labai skiriasi nuo bet kokios kitos valstybės humanitarinės pagalbos. Kinija būtent humanitarinę pagalbą naudoja kaip savo įtakos plėtros įrankį, tai yra skirdama pagalbą tik toms šalims, kuriose turi labai konkrečių interesų.
Jeigu Kinija skyrė humanitarinę pagalbą, tai reikia žinoti, kad toje šalyje Kinija turi labai konkrečių interesų“, – sakė M.Laurinavičius.
Anot jo, Kinijos interesas Lietuvoje – investicijos į Klaipėdos uostą ir 5G ryšio plėtra bendrovės „Huawei“ technologijų pagrindu.
Pasak M. Laurinavičiaus, Kinijos dosnumo strategija paprasta – sukurti žmonių galvose geros valstybės įspūdį, o atėjus laikui visuomenė nesipriešins Kinijos investicijoms į svarbiausius šalies objektus.
Kovo 20 d. Kinija Lietuvai suteikė humanitarinę pagalbą – 20 tūkst. apsauginių kaukių ir 120 tūkst. apsauginių pirštinių.
Dezinformacinis karas
Europos Sąjungos institucijų ekspertai kalba ir apie suaktyvėjusią dezinformaciją, sklindančią ir iš Kinijos, ir iš Rusijos.
„Tai iš tiesų yra karas: būtent tą terminą ir reikėtų naudoti. Aš tik sakyčiau, ne propagandos, o dezinformacijos karas. Ir būtent į šį dezinformacijos karo verpetą šiomis dienomis pateko Estija. Lygiai tokiu pačiu būdu kaip vos vos nepateko Lietuva.
Estijai buvo atgabentas tos pačios grupės „Volga-Dnepr“ lėktuvu siunta iš Kinijos ir dabar yra pradėta milžiniška dezinformacijos kampanija, į kurią įsijungia ne tik tokie dezinformacijos ruporai kaip „Sputnik“ ar dar kažkas: į šitą dezinformacijos kampaniją įsijungia net oficialiu Rusijos vyriausybės laikraščiu laikomas „Russkaja gazeta“.
Cituoju, kaip yra parašyta viename iš leidinių: Rusija Estijai veža kaukes ir pirštines humanitarinėmis sąlygomis, o Jungtinės Valstijos tiktai raketas“, – sakė M.Laurinavičius.
Net kelis kartus iš Rusijos į Italiją keliavo humanitarinė pagalba. Prieš porą savaičių vyko 7 kariniai automobiliai ir 3 lėktuvai. po kurio laiko dar viena humanitarinės pagalbos siunta – ir vėl procesą kontroliavo Rusijos kariškiai. Rusija teigė, kad tai humanitarinė pagalba, tačiau politikos analitikas M.Laurinavičius situaciją vertina kitaip.
„Reikia labai atidžiai stebėti, ką daro tos priešiškos Vakarams šalys – Kinija ir Rusija. Ir kas svarbu Italijoje – tai nėra medicininės pagalbos humanitarinė misija. Tai yra karinė operacija. Tai visai operacijai, kuri buvo surengta Italijoje, vadovavo kariškiai.
Svarbu pastebėti, tai nėra pagalba medicininėmis priemonėmis. Tuo labiau pati Italija išsiaiškino, kad 80 proc. tos pagalbos yra bevertė, jai jos nereikia.
Tuo pačiu Rusija siekia kelių tikslų, tų pačių propagandinių ir dezinformacijos, kad viena Rusija tiktai padeda Italijai ar kitai šaliai, o jos partneriai neva Europos Sąjungoje ar NATO nieko nepadeda.
Yra ir kita dalis, kurią pastebi jau labai autoritetingi pasaulio analitikai, britų buvę kariškiai, tai yra autoritetingi žmonės, kuriais galima remtis. Jie sako, kad šita operacija yra skirta žvalgybos veiksmams“, – sakė M.Laurinavičius.
Balandžio 2 d. Europos Parlamentas minėjo tarptautinę faktų tikrinimo dieną ir perspėjo apie klaidinančios informacijos pavojus. Kinijos ir Rusijos dezinformacija suaktyvėjo koronaviruso krizės sukeltu laikotarpiu. Šios šalys, pasak Europos Bendrijos, siekia politinių tikslų – sumenkinti Europos Sąjungą ar paskatinti politinius pokyčius.
„Dezinformacijos srautas yra eksponentiškai augantis ir jis yra labai įvairus. Dalis tos dezinformacijos yra tokia buitiška, galbūt kuriama atskirų individų. Ir sporadiškai skleidžiama, ypatingai apie patį virusą, jo kilmę, būdus su juo kovoti – yra labai daug melagienos.
Yra daug melagienos susijusios su pačiu virusu, bet šalia matome ir tokią sisteminę dezinformaciją kalbant apie pačias valstybes nares, siekiant sėti nepasitikėjimą sveikatos priežiūros institucijomis ir siekiant didinti piliečių nepasitikėjimą įvairiomis organizacijomis. Ne tik PSO, bet ir NATO, ir Europos Sąjunga“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Trilijonai eurų paramos kovai su virusu
Europos Sąjunga skiria beveik 3 trilijonus eurų gelbėti valstybes nares nuo ekonominės krizės, kurią sukėlė koronavirusas. Tai didesnė parama net už Maršalo planą – programą, kuri padėjo Europai atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo.
„Tie sprendimai dėl žaliųjų koridorių, dėl prekių judėjimo, buvo priimti labai greitai. Ir užtikrinant, kad vidaus rinka funkcionuoja ir toliau. Tai nėra vien tik prekės, tai yra ir vaistai, dabar jau ir pacientai, ir gydytojai. Valstybės dalinasi pagalba tiesiogiai viena su kita.
Vokietija, kuri priėmė pacientus iš Italijos, ar vokiečiai, austrai, kurie siuntė savo medikus į Italiją. Tų greitų sprendimų yra priimtų ir įgyvendintų labai daug.
Tik tiek, kad dažnai Europos Sąjunga dirba, bet mažiau apie tai šneka. Mažiau daro pompastiškas viešųjų ryšių akcijas, kaip mėgsta mūsų rytų kaimynė, kur turinio labai mažai, bet pompastikos ir propagandos labai daug“, – sakė A.Pranckevičius.
Saugotis dezinformacijos patariama laikantis dviejų taisyklių. Žiūrėti, kas skleidžia informaciją ir suprasti, koks yra informacijos platintojo interesas.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
