Lietuva nuo koronaviruso žymiai labiau nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai dar tik ketina skirti paramą medicininėmis priemonėmis, kurių vertė siektų 100 tūkst. eurų, tuo tarpu Rusija savo paramą nukentėjusiems italams perdavė jau anksčiau.
Tik gavus paramą, Italijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad 80 proc. jos yra bevertė. Rusija grasinančiu tonu apkaltino žurnalistus skleidžiant dezinformaciją.
Žybtelėjusią ugnį teko gesinti net Italijos užsienio reikalų ministerijai, kuri padėkojo už paramą, bet pabrėžė, kad žodžio laisvė yra pagrindinė vertybė ir neturi būti liečiama.
Kritika supykdė Rusiją
„Iš Rusijos su meile“, – tokia populiari citata iš filmo apie Džeimsą Bondą užrašyta trimis rusų, anglų ir italų kalbomis lydėjo gausią Rusijos atsiųstą paramą Italijai, labiausiai Europoje nuo koronaviruso nukentėjusiai valstybei.
Nors Italijos vadovai dėkojo Rusijai, paramos akcija galiausiai baigėsi kivirču, o Italijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos buvo priverstos išsiųsti Rusijai raštą, įspėjantį negrasinti Italijos žiniasklaidai.
Rusijos pyktį išprovokavo dienraštyje „La Stampa“ kovo pabaigoje paskelbti straipsniai, kuriuose Rusija buvo kritikuojama atsiuntusi tokią paramą, kurios didžioji dalis Italijai nereikalinga.
Italijos žiniasklaida rašo, kad straipsnio autorių žurnalistą Jacopo Iacoboni užsipuolė pats Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas Igoris Konašenkovas, praėjusios savaitės pabaigoje viešai išplatinęs pranešimą, kuriame kaltino Italijos žiniasklaidą skleidžiant dezinfomacija.
Rusų generolas tikino, kad rusų epidemiologai ir karininkai su COVID-19 kovoja pandemijos epicentru tapusiame Bergamo mieste ir jo senelių namuose, o paramą kritikuojantys straipsniai sėja rusofobiją ir skleidžia melagingas naujienas.
„Savo raštą generolas užbaigia citata, kurios tonas gana grėsmingas. „Qui fodit foveam, incidet in eam“ – kas kasą kitam duobę, pats įkrenta. Tai yra baisiausia, ką galima išgirsti iš tos šalies vyriausybės, kuri ne kaltą buvo apkaltinta turėjusi nerimą keliančių precedentų su opozicine spauda, atstovo“, – oficialaus pareigūno tonu stebėjosi italų dienraštis „La Repubblica“.
Ragina gerbti žodžio laisvę
Rusus supykdžiusio dienraščio „La Stampa“ direktorius Maurizio Molinari tokį rusų generolo pareiškimą pavadino įžeidžiančiu ir nepagarbiu.
Ginti žurnalisto stojo ir kitos šalies žiniasklaidos priemonės, pareikšdamos, kad toks Rusijos aukštų pareigūnų tonas kelia grėsmę Italijos žodžio laisvei. Tą patį pabrėžė ir kai kurie Italijos politikai, tarp jų ir buvęs premjeras Matteo Renzi, pavadindamas tokį žingsnį „grėsme visai laisvai informacijai“.
„Sudėtingi santykiai tarp Vladimiro Putino ir laisvos spaudos šį kartą peržengė Rusijos sienas ir sprogo Italijoje. Maskvos carui ir ypatingai Gynybos ministerijai dirbantis generolas cenzūruoja ir smarkiai atakuoja dienraštį „La Stampa“ bei jo žurnalistą, kuris publikavo seriją tyrimų apie medicininę pagalbą su karine parama, kuri pasiekė mūsų šalį. Tai tampa diplomatine byla, į kurią yra priversta įsikišti net Italijos vyriausybė“, – taip konfliktą aprašė dienraštis „La Repubblica“.
Pasak dienraščio, sulaukęs raginimo įsikišti Italijos premjeras Giuseppe Conte net pats skambino Rusijos prezidentui V.Putinui.
Gesinti įsiplieskiantį diplomatinį konfliktą ėmėsi Italijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos, išsiuntusios raštą Rusijai, įspėjantį gerbti žodžio laisvės principą.
„Italija dėkoja Rusijai už paramą. Tuo pačiu negalime neatkreipti dėmesio į netinkamą kai kurių išsireiškimų toną, kurį naudojo Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai kalbėdamas apie kai kuriuos italų žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius.
Žodžio laisvė ir teisė į kritiką yra pagrindinė mūsų šalies vertybė. Taip pat kaip ir teisė į repliką, išlaikant formalius korektiškumo standartus, kurie yra esminiai“, – Italijos žiniasklaida citavo Rusijai išsiųstą dviejų ministerijų raštą.
Kremlius įtarimus atmeta
Su skaudžiai smogusiu koronavirusu kovojančiai Italijai Rusija prieš tris savaites atsiuntė dešimtis lėktuvų paramos.
Nors Italijos valdžia dėkojo bėdoje šalies nepalikusiai Rusijai, žiniasklaida klausė ar už dosnios humanitarinės misijos neslypi kitokie Kremliaus tikslai.
Apie Rusijos paramą Italijai rašęs dienraštis „La Stampa“ kėlė klausimus, kodėl Rusija į Italija kartu su medikais, aparatūra ir kaukėmis atsiuntė ir 120 kariškių.
Paramos detalėmis domėjęsis žurnalistas J.Iacoboni remdamasis savais šaltiniais rašė, kad 80 proc. rusų atsiųstos paramos buvo bevertė ir viešai abejojo jos tikruoju naudingumu.
Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas tikino, kad jokių interesų, apart noro pademonstruoti solidarumą su italų tauta, Kremlius neturėjo.
Jis parašė viešą laišką paramą sukritikavusiam dienraščiui „La Stampa“, teigdamas, kad su cheminiu ir biologiniu ginklu mokantys dirbti Rusijos kariškiai į Italiją atvyko, nes yra mobilūs ir turi daugiau tokių situacijų valdymo patirties, įgytos įvairiose pasaulio vietose.
Italijos žiniasklaida rašė, kad Rusijos atsiųsti medikai ir kariškiai darbavosi labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiame Bergamo regione. Kur dezinfekavo viruso židiniais tapusius senelių namus ir ketino padėti Bergamo medikams naujai pastatytoje COVID-19 pacientams skirtoje ligoninėje.
