Šios prieglaudos gauna finansavimą iš biudžeto. Tačiau Rusijoje ir žmonėms nustatytas toks oficialus pragyvenimo minimumas, kad badu nemirsi, bet susirgsi distrofija.
Pinigai, kuriuos valdžia skiria gyvūnams, ne ką didesni – jų pakanka tik pigiausiam ėdalui.
Senesniems ir nuo įvairių ligų kenčiantiems prieglaudų gyventojams reikia ne tik specialaus ėdalo, bet ir vaistų.
Visa tai perka savanoriai ir padėti norintys geranoriai lankytojai. Voljeruose uždarytiems gyvūnams reikalingas ir bendravimas su žmonėmis.
Laikraštis „Moskovskij komsomolec“ rašo apie Maskvos Pečatnikų rajone įsikūrusią prieglaudą „Iskra“. Čia 2,5 tūkst. šunų prižiūri tiktai 20 darbuotojų. Jie viskuo aprūpina augintinius, bet fiziškai nespėja išvesti pasivaikščioti tokios daugybės gyvūnų.
„Visi bijo garsiai pasakyti, kad be savanorių pagalbos Maskvos prieglaudos – tiktai narvai su ten esančiais gyvūnais. Kreipėmės į įvairias institucijas, bet kol kas niekas nesureagavo. Niekas nenori prisiimti atsakomybės, kad prieglaudas būtų leista lankyti bent po 2–3 žmones. Visi bijo, kad ko nors neatsitiktų. Bet įsivaizduokite, kad jūsų šunį mėnesiui uždarė narve karantinui ir paliko be bendravimo su žmonėmis“, – pasakojo prieglaudos „Iskra“ savanorė Tatjana.
Tatjana rūpinasi keletu šunų, nukentėjusių nuo žiauraus žmonių elgesio. Dėl globojamų auklėtinių jai net nereikėtų pažeisti karantino sąlygų – tik pereiti per gatvę.
Merginos tvirtinimu, tarp kelių šimtų savanorių, kuriuos turi kiekviena gyvūnų prieglauda, visuomet atsiras gyvenančių šalia ir pasirengusių net savais pinigais sumokėti už koronaviruso testus.
Ji valdžioje rado sąjungininką – Valstybės Dūmos Ekologijos komiteto vadovą Vladimirą Burmatovą. Jis gauna pagalbos prašymus iš visos šalies gyvūnų prieglaudų.
Deputatas kreipėsi į šalies vyriausybės vadovą Michailą Mišustiną, kad savanoriams būtų leista lankytis prieglaudose po 1–2 žmones vienu metu.
Bet Rusijos premjeras pernelyg užsiėmęs žmonių problemomis. Jam ne šunys galvoje, nors jais turi rūpintis valstybė.
Privačiose prieglaudose padėtis geresnė. Gyvūnų prieglaudos „Domašnij“ savininkė Ilona Brovevickaja tvirtina, kad jos globotiniai kenčia mažiau.
Mat prieglauda buvo kuriama iš meilės gyvūnams. Kruopščiai atrinkti darbuotojai mėgsta savo darbą, pasirengę prisiimti papildomą krūvį dėl laikinai čia negalinčių lankytis savanorių.
Tačiau ir daugelis privačių gyvūnų prieglaudų dabar neturi pakankamai lėšų ir darbuotojų. Iki 70 procentų maisto anksčiau buvo gaunama iš lankytojų, mokyklų ir bendrovių labdaros akcijų, kurių dabar nebeliko.
Prieglaudoje „Alma“ rūpinamasi 500 šunų. Viena jų šėrimo diena šios gyvūnų prieglaudos šeimininkei Liudmilai Bykovai kainuoja 16 700 rublių (200 eurų).
Aukų iš svetimų žmonių beveik nėra. Dabar gyvūnų prieglaudų savininkai tikisi, kad žmonės sukaupė perteklinių atsargų, kurių nėra kur laikyti, o savanoriai anksčiau ar vėliau surinks kruopas visoje Maskvoje.
Bet kitais būdais padėti negalima: vaikščioti, žaisti su šunimis karantino sąlygomis nėra kam.
Sunki ir kilnojamųjų cirkų gyvūnų padėtis – šalyje atšaukus kultūros ir masinius renginius negalima rengti pasirodymų.
Pavyzdžiui, meškos ir vilkai, įstrigę Tambove su cirku „Viktorija“, apetitu nesiskundžia.
„Su žmonėmis paprasčiau. Verdame didžiulį puodą sriubos ir valgome iš bendro katilo.
Bet cirke yra dvi meškos, trys vilkai, strutis, vištų, žąsų, balandžių, kranklys – iš viso 40 gyvūnų. Kiekvienam reikalingas savas valgiaraštis“, – sakė cirko direktorius Sergejus Chitrovas.
Stengiantis cirko trupę aprūpinti maistu direktoriui teko parduoti automobilį.
„Teks parduoti ir Pamaskvyje esantį butą. Kitos išeities nematau“, – kalbėjo S.Chitrovas.
