Ekvadoro uoste Gvajakilyje netikėtą mirčių skaičiaus šuolį balandžio mėnesį būtų galima palyginti su tuo, ką patyrė Niujorkas patį blogiausią savo mėnesį.
Koronaviruso skaičiams mažėjant Europos sostinėse ir Niujorke, grėsminga užsikrėtimų banga smogė Pietų Amerikai, kuri šiuo metu išgyvena vieną sunkiausių protrūkių pasaulyje.
Brazilijos miestuose rengiamos masinės kapavietės, kad būtų galima suspėti visus palaidoti, o šimtai Ekvadoro gyventojų vis dar ieško šeimos narių kūnų, kurie išvyko į ligonines ir niekada nebesugrįžo.
Kol Europoje ir JAV vykstanti katastrofa buvo atidžiai stebima ir sekama viso pasaulio akių, Pietų Amerikos skausmas nėra toks pastebimas tarptautinėje bendruomenėje.
„Mes nebuvome pasiruošę virusui, – sako dėl COVID-19 draugų netekęs Manauso čiabuvių bendruomenės lyderis Anguinilsonas Tikuna. – Kai mums smogė ši liga, mes užsirakinome namuose ir izoliavomės, tačiau niekas neturėjo pakankamai resursų, kad nusipirktume kaukių, vaistų. Mums trūko netgi maisto.“
Pietų Amerikoj pandemijos poveikį pablogino tai, kad ligoninėse trūko vietų bei silpna ekonomika ir politinė sistema. Be to, Europoje ir JAV gerokai didesni ištekliai.
Peru greitkeliai buvo užpildyti automobiliais, kai žmonės ėmė bėgti į kaimus dingus galimybei įsidarbinti miestuose. Dešimtys tūkstančių pabėgėlių iš Venesuelos turėjo grįžti atgal į savo šalį, kai kaimyninėse valstybėse tapo praktiškai neįmanoma rasti darbą.
Pandemija smogė regionui po ilgos ekonominės stagnacijos, dėl kurios ne viena šalis – tarp jų Ekvadoras ir Brazilija – turėjo sumažinti sveikatos apsaugos biudžetus. Šios dvi šalis šiuo metu susiduria su didžiausių mirtingumu dėl COVID-19.
„Mes negalime turėti sveikatos apsaugos sistemos, kuri paranki tik tiems žmonėms, kurie gali ją įpirkti, – teigė buvusi Ekvadoro sveikatos apsaugos ministrė Carina Vance. – Tol, kol žmogus, turintis mažiausias galimas pajamas, negali gauti paprastos pagalbos, kiekvienas esame rizikoje.“
Europa ir JAV šiam žemynui taip pat „suteikė“ papildomų problemų. Pavargę Ekvadoro, Peru ir Brazilijos politikai pastebėjo, kad dėl testų trūkumo turtingesnėms šalims medicininių priemonių gauti yra lengviau, nes jos gali pasiūlyti geresnę kainą.
Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įšaldyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) finansavimą gali taip pat sukliudyti gauti pagalbą, ypač tokioms pažeidžiamoms šalims kaip Venesuela ir Haitis.
Tuo metu Kinija, kuri Pietų Amerikai padėjo per 2008 metų finansinę krizę, taip pat nusiuntė vos kelis siuntinius su apsauginėmis priemonėmis bei testų rinkiniais.
Be abejo, padėtį sunkina ir tai, kad kai kurių šalių situacija yra sunkiai paaiškinama. Pakankamai pasiturinti Čilė kol kas pandemiją išgyvena neblogai, tačiau panašiai sekasi ir neturtingam Paragvajui.
Peru valdžia į sparčiai plintantį virusą sureagavo labai greit ir paskelbė griežtą karantiną, tačiau mirčių skaičius panašus kaip Brazilijoje ir Meksikoje – šalyse, kuriose lyderiai į grėsmę numojo ranka.
Meksikos vyriausybė yra nepranešusi apie šimtus, o galbūt net tūkstančius, mirčių nuo koronaviruso Meksiko mieste.
Regiono labiausiai apgyvendintoje šalyje Brazilijoje šiuo metu dėl viruso yra mirę 12 461 žmogus. Tai – vienas didžiausių skaičių visame pasaulyje, tačiau šalies prezidentas Jairas Bolsonaro ir toliau kratosi atsakomybės ir neigia, kad reikia laikytis socialinės distancijos. Tikėtina, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius yra gerokai didesnis dėl mažo testavimo.
Virusas stipriausiai smogė Amazonės miškuose esančiam Manausui, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių. Šis miestas balandžio mėnesį pranešė apie 2,8 tūkst. mirčių – triskart daugiau mirčių per mėnesį nei buvo užfiksuota kada nors anksčiau.
Šuolį galima palyginti su tuo, ką patyrė Madridas nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio, per patį epidemijos piką.
Manause kilęs protrūkis dar labiau išryškino Brazilijoje esančią nelygybe ir poliarizuotą politiką. Anot miesto mero Arthuro Virgilio Neto, Manausas negali gauti miestui reikalingos medicininės įrangos.
„Mums trūksta federalinės vyriausybės, – vos sulaikydamas ašaras kalbėjo A.Neto. Dėl to, kad visuomenė nesilaiko karantino, jis kaltina šalies prezidento požiūrį į socialinę distanciją.
Anot mero, miestui sunku gauti reikalingų priemonių ir dėl prastos logistikos. Miestas turi vos keletą kelių, todėl visa prekyba yra vykdoma upių ir oro transportu.
Perpildytose miesto kapinėse, duobkasiai praėjusį mėnesį karstus plačiose masinėse kapavietėse krovė trimis sluoksniais.
Tuo metu ligoninėms nespėjant susitvarkyti su sergančiųjų ir mirusiųjų srautais, žmonių kūnai nugulė ligoninių koridoriuose. Pačiame mieste greitoji pagalba vos spėjo surinkti tuos žmones, kurie nespėjo nuvykti į ligoninę ir mirė namie.
Manauso krizė taip pat kelia susirūpinimą dėl šimtų čiabuvių grupių, gyvenančių miestą supančiame miške. Jie dažniausiai turi labai ribotą prieigą prie medicininės pagalbos ir gali užsikrėsti virusu jiems keliaujant į miestą pasiimti pinigų, siūlomų vyriausybės, ar susidūrę su nelegaliai miške dirbančiais angliakasiais.
Čiabuvių lyderis ir mokytojas Aldenoras Basquesas Felixas Manause koronavirusu užsikrėtė balandžio pabaigoje. Jis gydėsi namuose – jis neturėjo pinigų, kad galėtų nuvykti į artimiausią ligoninę.
Kai jo savijauta pablogėjo, vyro draugai penkias valandas bandė susisiekti su greitąja pagalba, tačiau to niekaip nepavyko padaryti.
Tačiau kai jo bendruomenei pagaliau pavyko surinkti pinigų taksi automobiliui, 49 metų A.Felixas jau buvo miręs. Ligoninėje buvo atsisakyta priimti jo kūną – buvo teigiama, kad morgas jau pilnas.
Jo draugai su A.Felixo kūnu laukė evangelistų bažnyčioje tol, kol rado laidojimo biuro darbuotojus, galinčius jį priimti.
„Jie atsisakė priimti jo kūną, atsisakė atlikti testus“, – apie ligoninės darbuotojus kalbėjo A.Tikuna.
Chaotiška Brazilijos situacija smarkiai skiriasi nuo to, kas vyksta kaimyninėje Peru.
Šalies prezidentas Martinas Vizcarra vienas pirmųjų visame žemyne paskelbė visos šalies karantiną bei išsiuntė policiją ir kariuomenę patruliuoti gatvėse.
Ilgus metus vykęs protingas ekonomikos valdymas leido šaliai įgyvendinti viena geriausių regiono pagalbos paketų, į kurį įeina prieinamos paskolos, leidžiančios gyventojams likti namuose.
Tačiau ramybė, kuria jautė daugelis Peru gyventojų tapo pasidavimu, kuris užplūdo virusui keliaujant per šalį.
Praėjusią savaitę didėjant mirčių skaičiui viena šalies ligoninė kūnus turėjo laikyti lauke. Kitos ligoninės lauke gydė pacientus, nes trūko lovų.
Šalies Amazonės Loreto regione dirbantys gydytojai teigė, kad dėl deguonies aparatų trūkumo per valandą miršta vienas COVID-19 pacientas.
„Tai atrodo neteisinga, – sakė 28 metų buhalterė Jimena Villavicencio, gyvenanti Limoje. – Mes ir taip jau paaukojome labai daug.“
Ekvadore kariai ir toliau patruliuoja Gvajakilio gatvėse nors jau ir praėjo keletas savaičių po to, kai mirčių dėl koronaviruso skaičius pašoko penkis kartus. Tai labai panašus pokytis, su kuriuo susidūrė Niujorkas per patį blogiausią mėnesį.
Per dvi savaites subyrėjo visas miestas, o jo gyventojai turėjo dienų dienas mirusiųjų kūnus laikyti gatvėse ar laidoti juos kartoninėse dėžėse.
Mirčių skaičiui mažėjant, Ekvadoro valdžia bando atkurti suniokotą ekonomiką ir po truputį švelnina karantiną.
Tačiau po savaitės švelninimo, tik du iš 221 šalies miestų ir toliau švelnina karantiną – kiti iki šiol jaudinasi dėl naujos protrūkio bangos.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
