Manoma, kad Edwardo Colstono laivai iš Afrikos į Ameriką nuplukdė apie 80 tūkst. vyrų ir moterų. E.Colstono atminimas daugelį metų buvo įamžintas jo gimtojo miesto Bristolio gatvėje – šiam miestui jis paliko nemažai savo turtų.
Nors valdžia ir smerkė paminklo nuvertimą, protestuotojai teigė tikintys, kad tai gali simbolizuoti pasikeitimą.
„Statulos turi sakyti, kad „tai buvo didis žmogus, kuris padarė daug gerų dalykų“. Tai nėra tiesa, jis buvo vergų prekybininkas ir žudikas“, – sakė istorikas Davidas Olusoga.
Tarptautiniai protestai, tokie kaip Bristolyje, priminė apie praeitį, vergvaldystę ir žmones, kurie tai reprezentuoja.
Nukėlė vergovės panaikinimą
Škotijos sostinėje Edinburge stovi politiko, kuris nukėlė vergystės panaikinimą, skulptūra. Ją protestuotojai aprašinėjo žodžiais „George Floyd“ ir „Black lives matter“ (Juodaodžių gyvybės yra svarbios).
46 metrų aukščio Melville paminklas, esantys Šventojo Andrew aikštėje, buvo pastatytas 1823 metais ir skirtas įamžinti Henry Dundas.
H.Dundas buvo vienas iš įtakingiausių šalies politikų XVII ir XIX a., kuris turėjo pravardę „nekarūnuotas karalius“.
Įstatyme, kurio laikantis turėjo būti panaikinta vergovė 1792 metais, jis parašė pakeitimą, kuriuo vergovė naikinama turėjo būti palaipsniui.
Dėl šios priežastys vergovė tęsėsi 15 ilgiau nei būtų buvę kitu atveju.
Tūkstančiai žmonių pasirašė peticijas, kuriomis buvo reikalaujama nukelti paminklą. Protestuojant dėl jo, valdžia pažadėjo, kad prie paminklo bus pridėta papildoma lentelė, kurioje bus aprašomos detalės apie miesto istoriją ir vergovę.
„Mums reikia pasakoti savo istoriją ir užtikrinti, kad žmonės suprastų Edinburgo rolę pasaulio istorijoje – ne tik tas daleles, kuriomis didžiuojamės bet, deja, ir tas, dėl kurių gėdijamės“, – kalbėjo Edinburgo miesto tarybos lyderis Adamas McVey.
Karalius, sukūręs žmonių zoologijos sodą
Belgai prašo, kad skulptūros, skirtos ilgiausiai valdžiusiam karaliui Leopoldui II, būtų išmontuotos.
Internetinės peticijos, reikalaujančios jų panaikinimo, buvo pasirašytos dešimties tūkstančių žmonių, o kai kurie protestuotojai netgi ėmėsi konkretesnių veiksmų.
Gento miesto centre esantis karaliaus biustas buvo apipiltas raudonas dažais, o galva buvo uždengta balta drobe, ant kurios užrašyta „Aš negaliu kvėpuoti“. Ši frazė – aliuzija į paskutinius žodžius, kuriuos ištarė George'as Floydas, kai policijos pareigūnas klūpėjo ant jo kaklo.
Antverpene kita karaliaus statula buvo padegta protestuotojų ir vėliau nukelta miesto valdžios, kuri teigė, kad ji bus nugabenta į muziejų. Briuselyje skulptūra buvo pažymėta žodžiu „žmogžudys“.
Karalius Leopoldas II Belgijai vadovavo nuo 1865 iki 1909 metų, tačiau jis labiausiai prisimenamas dėl jo šiurpaus palikimo Demokratinėje Kongo respublikoje.
Nuo 1885 iki 1908 metų vienos mažiausių Europos šalių monarchas Kongą padarė savo privačia kolonija.
Šalį jis padarė milžiniška darbo stovykla ir užsidirbo daugybę pinigų pardavinėdamas gumą. Tie, kurie priešindavosi, labai dažnai būdavo nušauti, o Leopoldo kariams buvo liepta surinkti jų aukų rankas.
Kongo demokratinėje respublikoje, kuri tuo metu buvo vadinama Konko laisvąja valstybe, per šį periodą mirė apie 10 mln. žmonių. Be vis to, šalies žmones karalius laikė žmonių zoologijos sode, įkurtame Belgijoje.
Iškiliausias britas – kontroversiška figūra
Ant buvusio Jungtinės Karalystės premjero Winstono Churchillo skulptūros Londone buvo užrašytas žodis „rasistas“. W.Churchillis yra gerbiamas už tai, kad šalį Antrojo pasaulinio karo metu nuvedė į pergalę.
Jungtinės Karalystės vyriausybės internetiniame puslapyje jis pristatomas kaip „įkvepiantis politikas, rašytojas, oratorius ir lyderis“ ir 2002 metais buvo išrinktas geriausiu ir iškiliausiu britu.
Tačiau kai kuriems jis vis dar yra išlikęs kaip kontroversiška figūra, labiausiai dėl jo pažiūrų į rasę.
„Nėra jokios abejonės, kad W.Churchillis buvo rasistas, – sakė istorikas Richardas Toye, knygos „Churchillio mitai“ bendraautorius. – Jis tikrai baltaodžius laikė pranašesniais, jis pats taip sakė. Jis yra pasakęs labai nemalonių frazių apie indėnus, kuriuos išvadino laukiniais su laukine religija. Apie kinus taip pat yra pasakęs nemažai nemalonių žodžių“.
Anot istoriko, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad W.Churchilliui įtakos turėjo karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios premjeras turėjo tokias pažiūras.
Knygos „Churchillis: Šlovės pabaiga“ autorius Johnas Charmley teigė, kad ministras pirmininkas tikėjo rasine hierarchija, kurios viršuje buvo baltaodžiai protestantai krikščionys, po jais – visi kiti krikščionys, o indėnai buvo aukščiau už afrikiečius.
W.Churchillis taip pat buvo kritikuojamas dėl jo pasisakimų apie žydus ir islamą bei jo veiksmų 1943 metų Bengalijos bado metu, kurio metu mirė daugiau nei 2 mln. žmonių.
Parengta pagal BBC inf.
