Aistros Lenkijoje nenurimo: kandidatų į prezidentus dėmesio centre – LGBT bendruomenė

Per keisčiausius prezidento rinkimus šiuolaikinės Lenkijos istorijoje nugalėtojas nepaaiškėjo. Po 2 savaičių bus surengtas antrasis turas, kuriame diskusijos vyks ne tik dėl ekonomikos ar socialinės gerovės, bet ir požiūrio į LGBT bendruomenę.

A.Duda po pirmojo turo triumfavo. Nors rinkėjai dar kartą turės tarti savo žodį, jį palaikė 43,67 proc. lenkų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
A.Duda po pirmojo turo triumfavo. Nors rinkėjai dar kartą turės tarti savo žodį, jį palaikė 43,67 proc. lenkų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
A.Duda po pirmojo turo triumfavo. Nors rinkėjai dar kartą turės tarti savo žodį, jį palaikė 43,67 proc. lenkų.<br>AP/Scanpix nuotr.
A.Duda po pirmojo turo triumfavo. Nors rinkėjai dar kartą turės tarti savo žodį, jį palaikė 43,67 proc. lenkų.<br>AP/Scanpix nuotr.
A.Duda po pirmojo turo triumfavo. Nors rinkėjai dar kartą turės tarti savo žodį, jį palaikė 43,67 proc. lenkų.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Duda po pirmojo turo triumfavo. Nors rinkėjai dar kartą turės tarti savo žodį, jį palaikė 43,67 proc. lenkų.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Už A.Dudą (kairėje) sekmadienį balsavo 43,67, o už R.Trzaskowskį (dešinėje) – 30,34 procento rinkėjų.<br>AP/Scanpix nuotraukos, lrytas.lt koliažas.
Už A.Dudą (kairėje) sekmadienį balsavo 43,67, o už R.Trzaskowskį (dešinėje) – 30,34 procento rinkėjų.<br>AP/Scanpix nuotraukos, lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (4)

Specialiai „Lietuvos rytui", Varšuva

Jun 30, 2020, 9:25 AM

Tokią diskusijų kryptį nurodė pirmąjį rinkimų turą laimėjęs prezidentas Andrzejus Duda.

Pastarasis iš karto po to, kai pirmadienį buvo paskelbti galutiniai balsavimo rezultatai, užsipuolė LGBT šalininkus ir tvirtino, kad jie nori sugriauti tradicines lenkų šeimos vertybes.

Tai buvo savotiška padėka už A.Dudą balsavusiems rinkėjams ir raginimas, kad kiti tautiečiai nepalaikytų antrąją vietą užėmusio Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio, remiančio LGBT.

Būtent šie kandidatai pateko į antrąjį turą ir po dviejų savaičių turės kautis iš naujo, kad išsiaiškintų, kuris ateinančius 5 metus bus Lenkijos prezidentas. Už A.Dudą sekmadienį balsavo 43,67, o už R.Trzaskowskį – 30,34 procento rinkėjų.

Rinkimai išskirtiniai tapo dėl kelių priežasčių – jie vyko siaučiant koronaviruso pandemijai, dėl kurios pirminę rinkimų datą teko nukelti.

Ją nukėlus opozicinė Piliečių platformos partija (PPP) nutarė pakeisti kandidatą. Juo tapo Varšuvos meras R.Trzaskowskis.

Pirmas šalies istorijoje kandidato pakeitimas pasiteisino, ir politikas išsiveržė į lyderius.

Pergalę žada A.Dudai

Remiantis statistika ir apklausų duomenimis, per antrąjį turą turėtų laimėti A.Duda. Iki šiol tik kartą kandidatui, kuris pralaimėjo per pirmąjį turą, pavyko laimėti antrajame.

Taip nutiko prieš 15 metų, kai Lechas Kaczynskis pirmajame ture gavo 3 proc. mažiau balsų už Donaldą Tuską, bet per antrąjį surinko 8 proc. daugiau.

Sociologai apskaičiavo, jog kandidatas, kuris pirmajame ture surenka ne mažiau kaip 44 proc. balsų, visada laimi ir per antrąjį. Už A.Dudą sekmadienį balsavo 43,67 proc. rinkėjų, tad pergalė jam beveik garantuota.

Tinklalapis „Onet“ teigia, kad, norėdamas nugalėti A.Dudą, R.Trzaskowskis antrajame ture turi surinkti papildomai tiek balsų, kiek iki šiol nėra pavykę jokiam kandidatui. Tokia pergalė būtų prilyginama stebuklui.

Ką parems buvę kandidatai?

Trūkstamus balsus A.Dudai garantuoja radikalius nacionalistus vienijančios Laisvės ir nepriklausomybės konfederacijos (LNK) partijos šalininkai. Minėta partija kritikuoja Teisės ir teisingumo partiją (TTP) dėl liberalios ekonomikos principų nesilaikymo ir nuolaidų imigrantams bei Vakarams, tačiau dar labiau nekenčia opozicinių demokratinių ir kairiųjų partijų.

Už LNK kandidatą į prezidentus Krzysztofą Bosaką balsavo 6,75 proc. rinkėjų.

Jiems antrajame ture nurodyta arba išbraukti R.Trzaskowskio pavardę, arba išvis neiti į rinkimus.

Varšuvos merui tvirtą paramą antrajame ture garantavo Kairiųjų bei Valstiečių partijos.

Jų atstovai Robertas Biedronis ir Vladyslawas Kosiniakas-Kamyszas gavo varganą palaikymą pirmajame ture – vos po du procentus balsų.

R.Trzaskowskio pergalę teoriškai nulemti galėtų nepriklausomas kandidatas Szymonas Holownia, už kurį sekmadienį balsavo net 13,85 proc. piliečių.

Šis 44 metų garsus televizijos žurnalistas sutelkė nuosaikius katalikus, bet dalis jo šalininkų tikrai nepaklus prašymui palaikyti LGBT rėmėju besiskelbiantį R.Trzaskowskį.

Sz.Holownia dvejus metus gyveno dominikonų vienuolyne ir ketino tapti kunigu, o vėliau sukūręs šeimą tapo šiuolaikiškos Bažnyčios propaguotoju.

Per rinkimų kampaniją jis negailestingai kritikavo abu lyderius kaip prisimelavusių ir aferose susitepusių didžiausių partijų atstovus.

Įdomu tai, jog sociologinės apklausos parodė, kad antrajame ture didžiausius šansus įveikti A.Dudą turi Sz.Holownia, kurio TTP labiausiai prisibijojo.

Bet opozicinės partijos nepanoro paremti Sz.Holownios, todėl jis savo ruožtu pareiškė, kad per antrąjį turą neužtars jokio kandidato.

Jei Sz.Holownia vis dėlto paragins balsuoti už Varšuvos merą, didelė dalis jo šalininkų katalikų arba neis į rinkimus, arba balsuos už A.Dudą.

Laukia arši kaktomuša

R.Trzaskowskio viltis tapti prezidentu palaiko žinia, kad į antrąjį turą balsuoti visada ateina daugiau žmonių, o dauguma jų būna neapsisprendę miestų gyventojai. Miestiečiams inteligentiškas ir religingumo neafišuojantis R.Trzaskowskis yra labiau priimtinas nei didžiulį pamaldumą demonstruojantis A.Duda.

Be to, R.Trzaskowskį palaiko visi didmiesčių merai, nes Varšuvos vadovas aršiausiai kovoja už didesnę miestų savivaldą, kurią TTP nori mažinti.

Bet A.Dudos pozicija yra kur kas geresnė. Jį kaip vienintelį pozityvų kandidatą be perstojo reklamuoja valstybinė televizija ir radijas, kurių kontrolę užėmė TTP.

Daugybė provincijos žmonių neturi kabelinės ar palydovinės televizijos ir mato tiktai valstybinę TVP, kuri apie R.Trzaskowskį kalba vien neigiamai.

A.Dudos pergalę remia ir Bažnyčia, o jos pozicija svarbi net 91 procentui žmonių. Tiek žmonių šiemet įmonės CBOS atliktame tyrime teigė esantys religingi katalikai.

Nors Vyskupų konferencija paskelbė nesikišanti į rinkimus, įtakingi vyskupai prieš pirmąjį turą pasmerkė LGBT ideologiją ir ją propaguojančius asmenis, taip netiesiogiai sukritikuodami R.Trzaskowskį. Pastarasis ne tik tapo pirmu sostinės meru, dalyvavusiu LGBT parade, bet ir pasirašė „LGBT kortele“ pavadintą susitarimą.

Jame politikas pasižadėjo neleisti sostinėje diskriminuoti seksualinių mažumų ir leisti LGBT atstovams mokyklose rengti tolerancijos paskaitas.

Be to, mero žmona, nors ir katalikė, pareiškė neleisianti savo vaikų į religijos pamokas, nes protestuoja prieš Bažnyčios kišimąsi į politiką ir nuolaidžiavimą kunigams pedofilams.

TTP politikai labiausiai bijojo, kad prieš pirmąjį balsavimo turą opozicija susivienys ir bendru kandidatu iškels Sz.Holownią.

Mat šį religingą ir jokiose aferose nesusitepusį asmenį būtų buvę gerokai sunkiau kritikuoti nei kad LGBT bičiuliu save vadinantį R.Trzaskowskį.

Opozicija nepaklausė sociologų patarimų vienytis, o jos kandidatai puolė aršiai kritikuoti vieni kitų, taip palengvindami A.Dudai kelią link pergalės.

Tarptautinis verslo dienraštis „Financial Times“ parašė, jog antrasis turas simbolizuos tautinio nacionalizmo kovą su europietišku liberalizmu. Pasak Jungtinės Karalystės dienraščio „The Guardian“, 48 metų A.Dudos pergalė reikš tolesnį Lenkijos konfliktą su Briuseliu, nes jis atstovauja demokratijos normas laužančiai TTP.

Pirmajame ture sociologus nudžiugino rinkimų aktyvumas – prie urnų atėjo net 63,97 procento rinkėjų. Tai antras pagal rinkėjų aktyvumą balsavimas per pastaruosius 30 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.