Senasis žemynas ir toliau kovoja su koronaviruso pandemija, kuri sukėlė milžiniškų išbandymų.
Kyla pavojus, kad sugrius trapios Italijos ir Ispanijos ekonomikos.
Briuselyje jaudinamasi dėl to, kad kitos problemos, tokios kaip klimato kaita, gali būti nustumtos į šoną ir laiku neišspręstos.
Europos vieta naujame daugiapolyje pasaulyje, kuriame dominuoja vis labiau įtempta Kinijos ir JAV konkurencija, turi būti iš naujo įvertinta.
Po epidemijos vis daugiau kalbama apie ekonominį savarankiškumą, ypač medicininių priemonių gamybos ir kitose pagrindinėse pramonės srityse.
Be to, virš galvos kybo dar viena problema – Europos Sąjunga dėl prekybos santykių su Jungtine Karalyste turi susitarti per keletą mėnesių.
Tokiame kontekste galima pasidžiaugti vienu dalyku – Vokietija, didžiausia ir stipriausia narė, šią savaitę ims pirmininkauti ES Tarybai ir imsis šių problemų sprendimo.
Europa deda visas viltis
Dėl akivaizdžių istorinių priežasčių Vokietija vengė europinėje arenoje pabrėžti savo svarbą, tačiau šiuo sunkiu laikotarpiu regione trūksta aiškios lyderystės.
Panašu, kad 65-erių Vokietijos kanclerė A.Merkel yra pasiryžusi tai suteikti.
„Europai mūsų reikia taip pat, kaip mums reikia Europos“, – teigė ji Vokietijos parlamentarams kalbėdama apie savo planus per pirmininkavimą ES Tarybai.
Dėl Vokietijos pirmininkavimo džiaugsmo neslepia ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, teigianti, kad „tai, jog Vokietija pirmininkaus tokiu sunkiu krizės laikotarpiu, yra didelė sėkmė“.
Ji tikino, kad tam dar labiau padės didelė A.Merkel patirtis ir milžiniškas pasitikėjimas Vokietijos kanclere.
Lyderiai nustebino žemyną
Pirmadienį A.Merkel susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Su juo dvi dienos prieš Vokietijai perimant pirmininkavimą ES aptarė ekonomikos atsigavimą ir įvairias tarptautines temas.
Gegužę šie du lyderiai pribloškė Europą pasiūlydami 750 mlrd. eurų vertės subsidijų planą, kuris turėtų padėti nuo pandemijos nukentėjusioms ES šalims.
Šį savaitgalį A.Merkel apie Europos atsaką į koronaviruso pandemiją, jos požiūrį į „Brexit“ susitarimus ir pasaulinius iššūkius, kuriuos kelia JAV, Rusija ir Kinija, pasikalbėjo su šešiais didžiausiais Europos laikraščiais.
Vokietijos kanclerė pokalbių metu pabrėžė vieną dalyką – vienas pagrindinių jos prioritetų bus pasiekti greitą susitarimą dėl Bendrijos ekonomikos gelbėjimo plano.
Jei tai pavyktų, šis sprendimas taptų beveik istorinis – Vokietija anksčiau garsėjo pasipriešinimu bendram skolinimuisi, bet, anot A.Merkel, dabartinė situacija diktuoja kitokios politikos būtinybę.
Tiesa, šiam planui nepritaria taupusis ketvertas – Danija, Švedija, Austrija ir Nyderlandai.
Paskutinis kartas – lemiamas
Berlynas su A.Merkel priešakyje pirmininkaus jau paskutinį kartą, ir tai gali būti itin svarbus momentas lyderei, ne kartą vadintai amžinąja kanclere.
Tai, kaip A.Merkel reaguoja į problemas, pasikeitė nuo to, kaip ji elgėsi prieš dešimtmetį, kai finansinės krizės pradžioje drauge su finansų ministru Wolfgangu Schäuble padėjo įvesti griežtas taupymo priemones.
Tačiau per penkiolika kanclerio kėdėje praleistų metų A.Merkel parodė neprilygstamą gebėjimą prisitaikyti prie aplinkybių.
Prieš COVID-19 pandemiją visi į ją žvelgė kaip į nevykusią vadovę, pranešusią apie norą pasitraukti 2021 metais.
Tačiau užtikrinta Vokietijos kova su epidemija pakeitė politinį paveikslą: A.Merkel autoritetas sustiprėjo, o šalis priėmė visas reikalingas reformas, kad koronavirusas būtų suvaldytas.
Vokietija anksčiau buvo kritikuojama dėl „vadovavimo iš nugaros“, bet kitus pusę metų A.Merkel eis priekyje. Tai kaip niekada trapiai ES yra garantas, kad problemos bus išspręstos sėkmingai.
Parengta pagal „The Guardian“ ir AFP inf.
