A. Merkel paskutinio svarbaus vaidmens tarptautinėje arenoje imasi, kai 27 valstybių Bendrijai gresia giliausia nuo Antrojo pasaulinio karo recesija, išprovokuota pandemijos, visame pasaulyje jau nusinešusios per pusę milijono gyvybių.
Ši krizė suteikė impulsą įtakingiausiai Europos lyderei, kuri likus kiek daugiau nei metams iki savo kadencijos pabaigos atsisakė jai įprastos laukimo taktikos ir paragino imtis „ypatingų priemonių“ užklupusioms negandoms atlaikyti.
„Europos ateitis yra mūsų ateitis“, – pirmadienį sakė A. Merkel, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ragindama ES pasiekti susitarimą dėl 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo plano, kad būtų galima išjudinti pandemijos smarkiai paveiktą bloko ekonomiką.
Šis fondas turėtų būti finansuojamas lėšomis, pasiskolintomis ES vardu. Siūlydama jį įkurti Vokietija radikaliai pakeitė savo ankstesnę poziciją, nes Berlynas daug metų atkakliai nepritardavo bendram skolinimuisi.
Pusmetį truksiantis pirmininkavimas Bendrijai yra „paskutinė proga“ A. Merkel palikti savo pėdsaką kaip vienai iš didžių Europos lyderių, rašė savaitraštis „Der Spiegel“ ir pridūrė, jog dabar laikas Vokietijai prisiimti daugiau atsakomybės kaip didžiausiai bloko valstybei ir ekonomikai.
„Daugelį metų kanclerė vengė spręsti įsisenėjusias ES ir euro problemas. Dabar, kai jos politinė karjera artėja prie pabaigos, ji turi progą kompensuoti praeities klaidas“, – rašė savaitraštis.
Ateinančiais mėnesiais iššūkių netrūks.
- Nors darbotvarkėje dominuos su pandemija ir ekonomikos gaivinimu susiję klausimai, didelio dėmesio reikalaus ir derybos su ES palikusia Jungtines Karalyste, nesutarimų temdomi transatlantiniai ryšiai, vis labiau kategoriška Kinija, klimato kaita ir konfliktai Libijoje bei Sirijoje.
