Šis JAV diplomatijos vadovo pareiškimas žymėjo tvirtesnę paramą Pietryčių Azijos valstybėms ir išprovokavo Pekino įtūžį.
Tokiu tvirtu pareiškimu prezidento Donaldo Trumpo administracija metė naują iššūkį Kinijai, kurią amerikiečių lyderis, artėjant lapkritį vyksiantiems rinkimams, mėgina vaizduoti kaip priešę.
„Duodame aiškiai suprasti: Pekino pretenzijos į išteklius, esančius didžiojoje dalyje Pietų Kinijos jūros, yra visiškai neteisėtos, kaip ir jo šantažo kampanija, vykdoma siekiant perimti jų kontrolę, – pareiškime cituojamas M. Pompeo. – Pasaulis neleis Pekinui traktuoti Pietų Kinijos jūros kaip savo jūrų imperijos.“
JAV jau seniai atmeta plačias Pekino pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą – tarptautinei prekybai gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriame taip pat esama daug vertingų naftos ir dujų atsargų.
Tačiau vėliausias M. Pompeo pareiškimas žymi dar griežtesnį Pekino politikos pasmerkimą, kadangi Vašingtonas akivaizdžiai stojo Pietryčių Azijos šalių, tokių kaip Filipinai ir Vietnamas, pusėn. Anksčiau JAV daugelį metų tvirtino neturinčios jokios pozicijos dėl individualių pretenzijų.
„Amerika palaiko mūsų sąjungininkes ir partneres Pietryčių Azijoje, joms ginant savo suverenias teises į jūrų išteklius, atitinkančias jų teises ir įsipareigojimus, numatytus tarptautinėje teisėje“, – pažymėjo M. Pompeo.
„Palaikome tarptautinės bendruomenės siekius apginti jūrų laisvę bei pagarbą suverenitetui ir atmetame bet kokias pastangas primesti [principą] „kas stipresnis, to ir tiesa“ Pietų Kinijos jūrai ar platesniam regionui.“
Atmestas pretenzijų pagrindas
Pekinas savo pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą grindžia vadinamąja „devynių brūkšnių linija“ – miglotu apibrėžimu žemėlapiuose, sudarytuose 5-ajame dešimtmetyje.
Siekdama pagrįsti savo teritorines ambicijas, šalis jau daugelį metų stato karines bazes dirbtinėse salose ginčijamose akvatorijose, taip pat vilkina diplomatinį procesą, kuriuo jau beveik du dešimtmečius siekiama išspręsti ginčus.
Kinija antradienį aštriai sureagavo į M. Pompeo komentarus, pabrėždama, kad jai mesti kaltinimai dėl neteisėtų veiksmų yra „visiškai nepagrįsti“.
„Patariame JAV nuoširdžiai gerbti savo įsipareigojimą nepalaikyti jokios pusės teritorinio suvereniteto klausimu, gerbti regiono šalių pastangas padaryti Pietų Kinijos jūrą taikią ir stabilią, taip pat nebedėti pastangų sutrikdyti ir sabotuoti taiką bei stabilumą regione“, – nurodė kinų ambasada Vašingtone.
Jos pareiškime JAV kaltinamos bandymu „pasėti nesantaiką“ tarp Kinijos ir kitų valstybių, turinčių pretenzijų į jūrą.
Savo komentarus M. Pompeo išsakė minint tribunolo sprendimo palaikyti Filipinus „devynių brūkšnių linijos“ byloje ketvirtąsias metines.
M. Pompeo pareiškė, kad Kinija, remdamasi tuo teismo sprendimu, negali reikšti pretenzijų į Huangjano salą ar Spratlio salas – didelį negyvenamą salelių, rifų ir seklumų telkinį.
Taigi, JAV dabar atmeta Pekino pretenzijas į vandenis aplink Avangardo seklumą prie Vietnamo krantų; vandenis, skalaujančius prie Malaizijos krantų esančią Lukanijos seklumą; vandenis, laikomus Brunėjaus išskirtinės ekonominės zonos dalimi, ir prie Indonezijos krantų esantį Natūną Besarą, nurodė amerikiečių diplomatijos vadovas.
„Bet kokie KLR [Kinijos Liaudies Respublikos] mėginimai trukdyti kitų valstybių žvejybos ar angliavandenilių plėtros pastangoms šiuose vandenyse, arba vykdyti tokią veiklą vienašališkai, yra neteisėti“, – pažymėjo JAV valstybės sekretorius.
Jis taip pat atmetė Kinijos pretenziją į piečiausią jo atžvilgiu teritoriją – Malaizijos administruojamą Jokūbo seklumą, esančią už 1 800 km nuo žemyninės Kinijos krantų.
Minėtą Pekinui nepalankų sprendimą tribunolas priėmė pagal JT jūrų teisės konvenciją. M. Pompeo priminė, jog Kinija yra šio pakto šalis, o nutartį pavadino teisiškai įpareigojančiu.
Tačiau JAV yra viena iš nedaugelio valstybių, neratifikavusių šios konvencijos, o šalies konservatoriai priešinasi bet kokiam autonomijos perleidimui kuriai nors pasaulinei organizacijai.
Kinija kaltina JAV mėginimais pasėti nesantaiką Pietų Kinijos jūros regione
Kinija antradienį pavadino JAV sprendimą atmesti jos pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą visiškai nepagrįstu, kaltindama Vašingtoną mėginimu pasėti nesantaiką tarp Kinijos ir Pietryčių Azijos valstybių, su kuriais ji turi teritorinių ginčų.
Kinijos ambasada Vašingtone pareiškė, kad JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo neseniai paskelbtame pareiškime sąmoningai iškraipomi faktai ir neatsižvelgiama į Kinijos bei kitų šalių pastangas pasiekti taiką ir stabilumą Pietų Kinijos jūros regione.
„JAV nėra šalis, tiesiogiai įsivėlusi į šiuos ginčus, tačiau ji nuolat kišasi į šį klausimą, – savo tinklalapyje paskelbė ambasada. – Pasinaudodama stabilumo išsaugojimu kaip pretekstu, ji mankština savo raumenis, kurstydama įtampą ir priešpriešą regione.“
Pirmadienį paskelbtame pareiškime M. Pompeo pabrėžė, jog Vašingtonas beveik visas Kinijos pretenzijas už jos tarptautiniu mastu pripažintų vandenų laiko neteisėtomis. Nauja pozicija neapima ginčų dėl ruožų, esančių virš jūros lygio, nes laikoma, kad jie yra „teritorinio“ pobūdžio.
Anksčiau JAV laikėsi neutralios politikos – reikalavo, kad jūrų ginčai tarp Kinijos ir jos mažesnių kaimynių būtų sprendžiami taikiai per Jungtinių Tautų remiamą arbitražą.
M. Pompeo pareiškimas tolygus esminiam šios jūros politikos pakeitimui, mano Nandzingo universiteto Pietų Kinijos jūros tyrimų centro direktorius Zhu Fengas. Jo teigimu, dabar kitos šalys, nesutinkančios su Kinijos pretenzijomis, gali užimti agresyvesnę poziciją dėl Amerikos atvirai reiškiamos paramos.
„JAV niekada nekomentuodavo Pietų Kinijos jūros suvereniteto klausimo, nes jos pačios nėra pretenzijų reiškėjos, – sakė Zhu Fengas. – Tačiau šį kartą jos prisiėmė teisėjo ar arbirtro vaidmenį, o tai sukels naujo nestabilumo ir įtampos.“
Jis patarė Kinijai nesiimti griežto atsako, nes dabartinė JAV politika jos atžvilgiu esą iš dalies yra paskatinta amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo perrinkimo strategijos.
„Dabartinė Trumpo politika Kinijos atžvilgiu yra beprotiška, – pažymėjo ekspertas. – Jis paverčia Kinijos klausimą svarbiausia rinkimų tema, siekdamas nuslėpti savo nesugebėjimą užkirsti kelią epidemijai ir nukeipti visuomenės dėmesį. Nė neįsivaizduoju, kiek dar jis pasirengęs išnaudoti Kinijos klausimą.“
Tuo metu Pekine įsikūrusio Tarptautinių santykių universiteto profesorius Chu Yinas atmetė Vašingtono pareiškimą kaip rinkimų kampanijos žingsnį, kuriam nevertėtų skirti rimto dėmesio.
„Asmeniškai tikiu, kad Trumpas neturi galimybių parengti vidutinio ar ilgojo laikotarpio strategijos, – sakė Chu Yinas. – Jei abi vyriausybės nori užmegzti strateginį dialogą, turėsime palaukti, kol baigsis rinkimai JAV.“
