Afroamerikiečių legenda gyveno, kaip pats sakydavo, vis patekdamas į „gerus nemalonumus“: konfrontacijas, kurios buvo būtinos Amerikos demokratijai gerinti kovojant su diskriminacija ir rasine neteisybe.
„Šiandien Amerika gedi vieno didžiausių Amerikos istorijos didvyrių“, – apie 17 kadencijų Džordžijai atstovavusį J. Lewisą sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.
Pasak jos, J. Lewisas, kuriam 2019 metų pabaigoje buvo diagnozuotas kasos vėžys, yra „pilietinių teisių judėjimo titanas, kurio gerumas, tikėjimas ir drąsa pakeitė šalį“.
Pusininkų sūnui J. Lewisui buvo vos 21 metai, kai jis 7-ajame dešimtmetyje padėjo įkurti prieš rasinę segregaciją pietinėse valstijose nukreiptą judėjimą „Keliaujantys į laisvę“ („Freedom Riders“).
J. Lewisas buvo jauniausias iš 1963 metų rugpjūčio mitingo Vašingtone, kur M. L. Kingas Jr pasakė savo garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę“ („I Have a Dream“), lyderių.
1965 metų kovo 7-ąją jis dalyvavo Selmos mieste Alabamoje vykusiose eitynėse už afroamerikiečių teisę balsuoti, per kurias vos nežuvo, kai valstijos kariai puolė beginklius protestuotojus. Šie įvykiai buvo praminti Kruvinuoju sekmadieniu. J. Lewisui tuomet skilo kaukolės kaulai.
Praėjus 50 metų, 2015-aisiais, jis Selmoje tų eitynių metines minėjo drauge su pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu Baracku Obama.
1987-aisiais J. Lewisas buvo išrinktas į Kongresą apygardoje, kuriai priklauso dalis Džordžijos valstijos sostinės ir didžiausio miesto Atlantos.
J. Lewisas greit tapo moraliniu autoritetu; N. Pelosi pavadino jį „Kongreso sąžine“.
Jam mirus užuojautą reiškė ir demokratai, ir respublikonai.
Pastaraisiais mėnesiais J. Lewisas buvo atsitraukęs nuo savo pareigų Kongrese, nes gydėsi vėžį.
Tačiau birželio pradžioje jis sugrįžo į Vašingtoną vykstant demonstracijoms dėl incidento, kai nuo policijos veiksmų Mineapolyje mirė sulaikomas afroamerikietis George'as Floydas (Džordžas Floidas), ir pasirodė aikšte „Juodųjų gyvybės svarbios“ pervardytoje vietoje netoli Baltųjų rūmų, kurioje vyko protestai prieš neteisybę.
