„Britanija yra vienas iš svarbiausių rusų žvalgybos taikinių Vakaruose, ypač atsižvelgiant į tvirtą Britanijos poziciją dėl pastarojo meto Rusijos agresijos ir atsaką į ataką Solsberyje, prie kurio vadovaujant Britanijai prisijungė tarptautinė bendrija“, – sakoma joje.
Visgi, pasak autorių, sunku įrodyti pranešimus, kad Rusija bandė paveikti balsavimą dėl „Brexit“ 2016-aisiais, bet Jungtinė Karalystė esą „lėtai“ pripažino tokią grėsmę ir nesiėmė tyrimo nepaisant ankstesnių Maskvos kišimosi įrodymų.
Ataskaitoje sakoma, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė turėtų deramai ištirti bet kokį Maskvos kišimąsi į balsavimą.
„Turėtų būti įvertintas Rusijos kišimasis į referendumą. Dabar privalo būti [surengtas] toks vertinimas, o visuomenei būtina pranešti jo rezultatus“, – sakė Jungtinės Karalystės parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto (ISC) narys Kevanas Jonesas..
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinė Karalystė yra Rusijos dezinformacijos taikinys.
Autoriai pažymi, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos yra neproporcingai galingos“.
„Jos gali veikti be realių apribojimų“, – sakoma dokumente.
Taip pat pabrėžiama, kad Jungtinei Karalystei reikia tarptautinės bendruomenės paramos, ir ji dar kartą turi pademonstruoti vienybę kovojant su Rusijos grėsme, kaip buvo reaguojant į Solsberio incidentą.
Netrukus po to, kai dokumentas buvo paviešintas, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai yra rusofobijos apraiška.
„Sensacijos neįvyko. Melagienomis apdorota rusofobija“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
50 puslapių ataskaita buvo paruošta jau pernai, bet jos paskelbimas buvo atidėtas dėl gruodį vykusių visuotinių rinkimų, prieš kuriuos buvo paleisti visi parlamento komitetai.
ISC tyrimą pradėjo 2017 metų lapkritį, reaguodamas į nerimą keliančius pranešimus, jog Rusija stengėsi paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Buvo nuogąstaujama, kad Maskva taip pat galėjo mėginti paveikti 2016 metų birželį Jungtinėje Karalystėje surengtą referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.
Tuometė premjerė Theresa May kaltino Rusiją „platinus melagingas žinutes“, kad „pasėtų nesantaiką Vakaruose ir pakenktų mūsų institucijoms“.
ISC susirūpinimą dar labiau padidino 2018 metų kovą įvykdytas mėginimas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti buvusį dvigubą agentą rusą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją Anglijos mieste Solsberyje, dėl kurio Londonas ir jo sąjungininkai Vakaruose taip pat kaltina Maskvą, o ši kaltinimus neigia.
Ataskaitą komitetas baigė rengti pernai kovą, o spalį dokumentą patvirtino žvalgybos agentūros.
Tačiau premjeras Borisas Johnsonas nepatvirtino sprendimo atskaitą paviešinti prieš rinkimus, o vėliau teko laukti, kol bus suformuotas naujas komitetas.
