Nyderlandų saugumo tarnybų agentai dar prieš šešerius metus infiltravosi į programišių grupuotę, kuri savo nešvarų darbą atliko iš biuro, esančio Maskvoje, netoli Kremliaus.
Grupuotė yra žinoma ATP-29, „Kunigaikščių“ arba „Jaukiosios meškos“ pavadinimais ir siejama su Rusijos saugumo tarnybomis.
Olandijos agentams pavyko perimti į savo kontrolę pastatą Maskvoje saugančias vaizdo kameras, kurios fiksavo į būstinę įeinančius asmenis. Paaiškėjo, kad tie patys žmonės susiję su 2016 metais Jungtinėse Valstijose įvykdytais įsilaužimais.
Tąsyk JAV pareigūnai atskleistą informaciją paskelbė kaip įrodymą, kad Kremliaus paliepimu vykdyti įsilaužimai į JAV politinių partijų serverius per 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją.
Prabėgus ketveriems metams Rusijos programišiai vėl įkliuvo: Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados saugumo agentūros apkaltino organizaciją naudojant kenkėjiškas programas ir laiškus siekiant gauti žinių apie mokslininkų atradimus kuriant vakciną nuo koronaviruso.
Vieni dirba, kiti – vagia
Rusų grupuotė norėjo pasinaudoti surinkta Vakarų mokslininkų informacija, kad Rusijos medicinos laboratorijos galėtų sukurti ilgai lauktą vakciną nuo koronaviruso.
„APT-29 greičiausiai ir toliau tęs bandymus perimti informaciją, susijusią su COVID-19 vakcinų tyrimais“, – rašoma Jungtinės Karalystės kibernetinio saugumo ataskaitoje, kuri buvo paviešinta kartu su kolegomis iš Kanados ir JAV.
Nepasitenkinimą Rusijos veiksmais išreiškė ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
„Visiškai nepriimtina, kad Rusijos saugumo tarnybos kėsinasi į veiklą tų žmonių, kurie bando mus apsaugoti nuo koronaviruso“, – kalbėjo vienas aukščiausių Jungtinės Karalystės vadovų.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsikirto, kad Rusija niekaip nesusijusi su atakomis.
Vakarų šalių saugumo tarnybų paviešintame dokumente nekonkretizuojamos nei kompanijos, kurios galėjo tapti programišių taikiniu, nei kokia informacija buvo pavogta.
Didžiosios Britanijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas teigė, kad atakos buvo vykdytos dar vasarį, tačiau nėra ženklų, jog būtų pavykę pavogti vertingų duomenų.
Išskirtiniai sugebėjimai
Kibernetinio saugumo ekspertai teigė, kad organizacijos „Jaukioji meška“ veiklą koordinuoja Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST).
Pasak tyrėjų, ši programišių grupuotė pradėjo veikti dar 2008 metais. Nuo to laiko išpuolių taikiniais tapo įvairios kompanijos, universitetai, tyrimų centrai ir net šalių vyriausybės.
„Jaukioji meška“ geba prasiveržti pro sudėtingiausias saugumo sistemas ir teikia informaciją, reikalingą Kremliui.
Svetimus duomenis ne kartą viešino ir ATP-28, „Prašmatniąja meška“ prisistanti grupuotė, kuriai buvo pavykę pavogti JAV Demokratų partijos dokumentus 2016 metais.
JAV prokurorai skelbė, kad ATP-28 ketverius metus vykdė nusikaltimus norėdama įsilaužti į Pasaulio antidopingo organizacijos serverius, Cheminio ginklo draudimo organizaciją, kitas dideles kompanijas.
Manoma, kad „Prašmatnioji meška“ bandė kėsintis ir į Vokietijos Bundestago serverius 2015 metais. Bet, skirtingai nei ATP-28, ATP-29 programišiai sugebėjo kur kas tyliau atlikti savo purvinus darbelius.
Pavojai – iš įvairių šalių
Įsilaužimus į mokslo centrų tyrimų duomenų bazes nemažai ekspertų sieja su Rusijos valdžios bandymais kuo greičiau sukurti veiksmingą COVID-19 vakciną.
Šioje šalyje jau buvo užfiksuota daugiau nei 783 tūkst. užsikrėtimo virusu atvejų.
Nors skelbiama oficiali mirčių statistika nuo COVID-19 yra santykinai maža, manoma, kad valdžia pateikia suklastotus duomenis.
Vakarų valstybių saugumo tarnybos nekart yra įspėjusios apie galimas Rusijos programišių atakas.
JAV tarnybos jau ne vieną Rusijos pilietį apkaltino kibernetiniais nusikaltimais. Tačiau tai nesustabdo programišių ne tik iš Rusijos, bet ir iš Šiaurės Korėjos, Irano, Kinijos.
Buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis sakė, kad Vakarų kaltinimai nėra nepagrįsti.
„Toks yra nuolatinis Rusijos slaptųjų tarnybų darbas, ypač kalbant apie tokias jautrias temas kaip kuriamos vakcinos nuo koronaviruso.
Akivaizdu, kad informacija vagiama. Žinoma, vogti negražu, bet tokia ir yra slaptųjų tarnybų paskirtis“, – teigė G.Pavlovskis.
Parengta pagal „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“ inf.
