Politikos priemonių ir bendravimo skirtumai vyrų ir moterų vadovaujamose šalyse yra „gana stulbinantys“, interviu „The Washington Post“ tvirtina Ch. Lagarde.
„Būsiu visiškai šališka. Šiuo metu nekalbu kaip centrinio banko vadovė, bet, asmeniškai, supratau, kad moterys susitvarko geriau“, – sakė ji.
Pirmąja ECB vadove moterimi tapusi Ch. Lagarde ypač išskyrė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Pasak jos, A. Merkel mokslu paremtas požiūris yra pavyzdys, kaip „itin nuoširdūs ir skaidrūs“ duomenų apie koronavirusą ir užkrečiamumo rodiklius paaiškinimai padėjo visuomenei suprasti, kodėl reikalingos kaukės, socialinio atstumo laikymasis ir karantino apribojimai.
„Tai labai greitai tapo tam tikra lingua franca, bendru žinojimu, kad žmonės supras šią mokslinę informaciją“, – tikino Ch. Lagarde. Taivano, Belgijos ir Naujosios Zelandijos lyderės moterys taip pat „subalansavo blogas žinias su paaiškinimais ir tvirtomis rekomendacijomis“, pridūrė ECB vadovė.
Vokietija su koronaviruso krize susitvarkė geriau nei daugelis jos kaimynių Europoje, o Taivanas ir Naujoji Zelandija yra laikomos kovos su koronavirusu sėkmės istorijomis.
Tuo tarpu apžvalgininkai pabrėžia, kad populistams lyderiams vyrams, tokiems kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, nepavyko gerai susidoroti su koronaviruso pandemijos iššūkiu.
64-erių buvusi Prancūzijos finansų ministrė Ch. Lagarde tvirtino, kad lyderiui svarbiausia „būti atsakingam ir atskaitingam“.
„Taip pat svarbus rūpestis. Manau, kad lyderėms moterims pavyko gerai išreikšti rūpesčio dimensiją. Tikriausiai žiūrovai ir rinkėjai tai įvertino kaip nuoširdumą“, – sakė Ch. Lagarde.
