Prieš šiuos Baltarusijos prezidento rinkimus tvyroje neįprastai didelė įtampa, o viena politikos naujokė metė įtikinamą iššūkį autoritariniam lyderiui.
Baltarusijos sostinėje ir virtinėje kitų miestų milicija naktį susirėmė su demonstrantais, protestavusiais prieš sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų preliminarius rezultatus, rodančius, kad ilgametis autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją, nepaisant visuomenėje bręstančio nepasitenkinimo jo valdymu ir atsainaus požiūrio į koronaviruso pandemiją.
Jau kelias savaites įtampa Baltarusijoje didėjo artėjant rinkimams, per kuriuos A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, varžėsi su keturiais kitais kandidatais.
Tokių protestų buvusioje sovietinėje respublikoje dar nėra buvę.
Kiek žmonių sulaikyta, kol kas nežinoma. Žmogaus teisių organizacija „Vesna“ naktį kalbėjo apie daugiau kaip 50 sulaikymų Minske. Visoje šalyje jų būta 120. Tačiau skaičiai gali didėti.
Stebėtojų teigimu, sostinėje demonstracijose dalyvavo iki 100 000 žmonių. Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip demonstrantai iš šiukšlių konteinerių stato barikadas, taip pat kaip policininkai brutalia muša demonstrantus. Šie priešinosi sulaikymas.
Didžiausi protestai istorijoje
Per rinkimų kampaniją vyko didžiausi opozicijos protestai šalyje per daugelį metų. Opozicijos šalininkai sakė įtariantys, kad rinkimų pareigūnai manipuliuos rezultatais, kad užtikrintų 65 metų A. Lukašenkos tolesnį valdymą.
Dar prieš kampanijai prasidedant rinkimų pareigūnai nesuteikė galimybės kandidatuoti dviem pajėgiems opozicijos veikėjams. Rusijos kontroliuojamo banko „Belgazprombank“ buvęs vadovas Viktoras Babaryka, svarbių ryšių turėjęs potencialus prezidento varžovas, gegužę buvo areštuotas dėl įtariamo pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo. Pats V. Babaryka šią bylą vadina politine.
Tuo metu buvęs Baltarusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Cepkala, planavęs varžytis su dėl prezidento posto, praeitą mėnesį su vaikais pabėgo į Rusiją, kad išvengtų tikėtino arešto.
Kandidatė patyrė spaudimą
Pagrindinė opozicijos kandidatė, anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją turinti 37 metų Svetlana Tichanovskaja, savaitgalį patyrė didelį spaudimą – buvo areštuoti aštuoni jos rinkimų štabo nariai, o viena iš pagrindinių padėjėjų sekmadienį pabėgo iš šalies.
Baltarusiai, pavargę nuo blogėjančios šalies ekonomikos padėties ir A. Lukašenkos represijų prieš opoziciją, susitelkė aplink S. Tichanovskają, kuri nusprendė balotiruotis, kai jos vyras, populiarus tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis, buvo areštuotas ir nebuvo įregistruotas kandidatu. Akivaizdus palaikymas šiai kandidatei buvo neįprastas šalyje, kur režimo priešininkai nuolat patiria susidorojimus.
Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina anksti pirmadienį paskelbė negalutinius rezultatus, rodančius triuškinamą A. Lukašenkos persvarą. Kai kuriose rinkimų apylinkėse jis esą gavo daugiau kaip 90 proc. balsų.
Minske sekmadienį budėjo smarkiai sustiprintos milicijos pajėgos, o vakare pareigūnai įrengė kontrolės postus prie įvažiavimų į miestą ir tikrino žmonių registracijos duomenis, akivaizdžiai siekdami neleisti atvykti protestuotojams iš kitų miestų.
Pats A. Lukašenka žadėjo sutriuškinti bet kokius protestus.
Apie tūkstantis protestuotojų buvo susirinkę prie Minsko centre stūksančio Antrojo pasaulinio karo paminklo „Minskas – miestas didvyris“. Policija panaudojo jėgą, kad juos išvaikytų – mušė demonstrantus lazdomis ir vėliau naudojo kurtinamąsias granatas. Protestuotojai mėgino statyti barikadas iš šiukšlių konteinerių.
JAV finansuojamo „Laisvės radijo“ tiesioginėje vaizdo transliacijoje matėsi milicininkai, sprogdinantys kurtinamąsias granatas ir puolantys minią bei bėgantys demonstrantai. Kanalas paskelbė nuotraukų, kuriose matyti jauni protestuotojai kruvinais veidais ir kūnais.
Per reportažą taip pat buvo nurodyta, kad protestams malšinti sostinėje buvo sutelkta kariuomenės dalinių.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas matė mažiausiai vieną protestuotoją, kuriam pagalbą teikė paramedikai. Daug kitų demonstrantų buvo sučiupti teisėsaugos pareigūnų ir nutempti į laukiančius kalinių furgonus.
Automobilis rėžėsi į minią
Su opozicija susijusių žiniasklaidos kanalų paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vienas milicijos automobilis įsirėžia į minią ir parbloškia vieną protestuotoją.
Neramumuose Minske dalyvavęs 35 metų protestuotojas Aleksandras kaltino A. Lukašenką įžūliai klastojus rinkimus.
„Atėjau čia protestuoti, nes mano šaliai reikia, kad pasikeistų valdžia, – jis aiškino AFP. – Tai yra nusikaltimas, pasityčiojimas iš žmonių.“
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad milicija taip pat naudojo vandens patranką; buvo pranešimų apie šaudymą guminėmis kulkomis.
Po kelias valandas trukusių neramumų valstybinė naujienų agentūra BelTA citavo Vidaus reikalų ministeriją, kad „milicija valdo padėtį“. Iki 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku protestai sostinėje daugiausiai liovėsi.
Audringų protestų taip pat vyko kituose didžiuosiuose mietuose, įskaitant Gomelį, Brestą, Gardiną, Vitebską, Mogiliavą, Baranovičius ir kitus, pranešė vietos žiniasklaida, kurios darbą smarkiai trikdė mobiliojo ir interneto ryšio bei tinklalapių blokavimas.
Kol kas nepaskelbta jokių oficialių pranešimų apie areštus arba sužeistųjų skaičių, bet žmogaus teisių grupės „Viasna“ atstovas Alesis Biliackis sakė naujienų agentūrai AP, kad veikiausiai buvo sulaikyta keli šimtai žmonių, taip pat esama sužeistų protestuotojų.
A. Beliackis kaltino miliciją per didelės jėgos naudojimu prieš protestuotojus, kurių dauguma buvo jauni žmonės.
„Milicija atsakė su neproporcingu šiurkštumu, panaudojo visą jėgą“, – jis sakė AFP.
Trys nepriklausomos Rusijos televizijos „Dožd“ žurnalistai buvo anksčiau sulaikyti po interviu su vienu opozicijos veikėju ir galiausiai buvo išsiųsti iš šalies. Vienas AP žurnalistas buvo sumuštas milicijos; jis gydomas ligoninėje.
S. Tichanovskaja pasmerkė teisėsaugos veiksmus prieš protestuotojus.
„Tai siaubinga, jeigu dabar tai iš tikrųjų vyksta“, – sakė ji.
Jos padėjėja Marija Kolesnikova savo ruožtu pridūrė, kad „valdžia daro didelę klaidą, jeigu XXI amžiuje naudoja tokius metodus“.
S. Tichanovskaja taip pat atmetė triuškinamą A. Lukašenkos pergalę rodančią valstybinę balsavusių rinkėjų apklausą.
„Tikiu savo akimis ir matau, kad dauguma – su mumis“, – sakė ji.
Politikos apžvalgininkai prognozavo, kad A. Lukašenka suklastos rinkimų rezultatus, juolab nesant tarptautinių stebėtojų. Per ankstesnius rinkimus 2015 metais jis laimėjo surinkęs daugiau kaip 83 proc. balsų.
Anksti pirmadienį paskelbti Centrinės rinkimų komisijos duomenys rodė, kad rinkėjų aktyvumas šįkart buvo didesnis kaip 84 procentai.
Pirminiai balsų skaičiavimo rezultatai rodė, kad A. Lukašenka surinko 81,35 proc. balsų, o už S. Tichanovskają balsavo 8 proc. rinkėjų, sakė L. Jermošina.
Kandidatė Ana Konopackaja liko trečia, bet L. Jermošina teigė, kad trečia gausiausia grupė buvo rinkėjai, balsavę prieš visus kandidatus – tokių buvo apie keturis procentus.
S. Tichanovskaja, atsižvelgdama į jau tradicija tapusias represijas po prezidento rinkimų, sekmadienį ragino savo šalininkus elgtis ramiai.
„Tikiuosi, kad viskas bus taiku ir kad milicija jėgos nenaudos“, – ji sakė atidavusi savo balsą.
Po 2010 metų rinkimų daug protestuotojų buvo sumušta per demonstrantų ir milicijos susirėmimus, šeši A. Lukašenkos kandidatai buvo areštuoti, o trys iš jų vėliau buvo įkalinti ne vieneriems metams.
G. Nausėda ir A. Duda ragina Baltarusijos valdžią nenaudoti jėgos
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda sekmadienio vakarą kreipėsi į Baltarusijos valdžią, ragindami ją laikytis demokratijos standartų, gerbti žmogaus teises ir susilaikyti nuo jėgos naudojimo, šalyje po rinkimų vykstant masiniams protestams.
„Būdami Baltarusijos kaimynais, mes kviečiame Baltarusijos valdžią pilnai pripažinti ir laikytis pamatinių demokratinių standartų. Raginame susilaikyti nuo smurto ir kviečiame gerbti pagrindines laisves, žmogaus ir piliečio teises, įskaitant nacionalinių mažumų teises, bei žodžio laisvę“, – teigiama bendrame prezidentų pareiškime.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžia, kad dialogas yra geriausias būdas siekti socialinės pažangos, diskutuoti apie reformas ir politikos kryptis.
G. Nausėda ir A. Duda nurodo gerbiantys Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, tačiau taip pat besitikintys palankių sąlygų gilinti partnerystę su Baltarusija ir jos žmonėmis.
„Esame įsitikinę, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga atitinka Baltarusijos interesus. Norime, kad šiam bendradarbiavimui liktų atviras kelias“, – tvirtinta šalių vadovai.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad Baltarusijos veiksmai yra nesuvokiami.
„Respresijos prieš politinius aktyvistus, taikius protestuotojus ir žurnalistus Baltarusijoje yra visiškai nesuvokiamos. Ši naktis parodys Baltarusijos valdžios norą ir galimybė išlaikyti dialogą“, – socialiniame tinkle rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vilniuje balsuoti nespėję baltarusiai prie ambasados surengė protesto akciją
Tūkstančiai baltarusių Minske ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose surengė protesto akcijas, maža to, dešimtys baltarusių sekmadienio vakarą surengė demonstraciją ir prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, taip reikšdami pasipiktinimą, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė atiduoti balsą prezidento rinkimuose.
Aktyvistų teigimu, Lietuvoje savo valią iki 20 valandos pareiškė apie 300 Baltarusijos piliečių, bet dar keli šimtai savo eilės nesulaukė.
Pasibaigus balsavimo laikui, iki šimto aktyvistų pasiliko protestuoti prie ambasados, mosuodami tautinėmis raudonai baltomis vėliavomis ir skanduodami šūkį „Skaičiuok teisingai!“.
Likus pusvalandžiui iki balsavimo pabaigos, prie ambasados pastato buvo nusidriekusi 300-400 Baltarusijos piliečių eilė. BNS kalbinti baltarusiai teigė, kad balsuoti laukė keletą valandų, bet savo balso atiduoti taip ir nespėjo.
Nuo 16 valandos eilėje stovintis jau dešimtmetį Vilniuje gyvenantis ir čia vertėju dirbantis Andrejus Savinkovas BNS pripažino, kad atėjęs papuolė jau į eilės vidurį, nes jam vietą buvo užėmęs nuo 11 valandos eilėje laukiantis draugas. Nepaisant to, abu vyrai sakė balsuoti nesitikintys.
„Reikėtų klausti ambasados, kodėl jie taip lėtai leidžia žmones balsuoti rinkimuose, kurie, kaip žadėjo Baltarusijos prezidentas, turėtų būti sąžiningi“, – piktinosi A. Savinkovas.
Jo teigimu, savo balsą jis ketino atiduoti opozicijos kandidatei Svetlanai Tichanovskajai.
„Mes atėjome čia palaikyti Baltarusiją ir laisvus rinkimus. Matote, kiek daug susirinko norinčių balsuoti baltarusių, mūsų bendruomenė nebegali kentėti jau 26 metus šalį valdančio Lukašenkos. Nesuvokiame, kad kad XXI amžiuje žmogus valdžioje gali būti net 26 metus“, – BNS sakė balsuoti nespėjęs Lietuvos ir Baltarusijos pilietybę turintis Dmitrijus Kapsukas.
Jis pabrėžė, Lietuva baltarusiams yra puikus pavyzdys, kaip reikia eiti demokratijos keliu.
„Mes dėkojame Lietuvai už galimybę čia būti, atstovauti savo interesams. Tikimės, kad šie rinkimai pakeis žmonių nuomonę, nes jų rezultatai yra aiškus iš anksto, kaip sakoma, svarbu ne kas balsuoja, svarbu kas skaičiuoja. Bet mes tikimės, kad vis daugiau Baltarusijos žmonių suvoks, kad taip gyventi nebeįmanoma“, – tvirtino D. Kapsukas.
Balsavimas ambasados patalpose sostinėje vyko nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Per šią savaitę anksčiau vykusį išankstinį balsavimą savo valią rugpjūčio 4–6 dienomis buvo pareiškę 88 žmonės.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi šiuo metu turi 21 tūkst. 131 Baltarusijos pilietis, penkiems iš jų suteiktas prieglobstis.
Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis 65-erių Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per rinkimus siekė užsitikrinti galimybę dirbti valstybės vadovo poste šeštą kadenciją, šalyje augant visuomenės pykčiui dėl jo valdymo.
A. Lukašenkos režimas artėjant balsavimui ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.
Politiniai stebėtojai prie balsavimą perspėjo, kad nesant tarptautinių rinkimų stebėtojų A. Lukašenkos režimas gali suklastoti rinkimų rezultatus.
