Pasak šios visuomeninės organizacijos, „penktadienio vakarą sužinota, kad Informacijos ministerija apribojo Baltarusijos vartotojų prieigą prie įvairių žiniasklaidos priemonių ir politinių judėjimų svetainių“.
„Tarp žinomiausių – „Radio Svoboda“ (Laisvės radijas), televizijos kanalas „ Belsat „, „Euroradio“, laikraštis „Solidarnost“, Udf.by, „The Village“, By.tribuna.com, „Vitebskij kurjer“, „Narodnyje Novosti Vitebska“, „Masheka.by“, valdžios uždaryto žmogaus teisių centro „Viasna“ svetainė“, – sakoma BŽA pareiškime.
Nuo rugpjūčio 9 dienos iki šiol vartotojams nepasiekiamas ir pačios asociacijos – Tarptautinės ir Europos žurnalistų federacijų narės – tinklapis.
Penktadienį dėl valstybinės spaustuvės kaltės neišėjo laikraščių „Narodnaja Volia“ „ir „Komsomolskaja Pravda“ Baltarusijoje numeriai. Spaustuvė tvirtina, kad sugedo spaudos mašina.
Kaip nurodoma BŽA pranešime, išleisti „Komsomolskaja Pravda“ numerį sutrukdyta jau trečią kartą.
Asociacija mano, kad valdžia riboja prieigą prie interneto svetainių ir trukdo išleisti spausdintus leidinius siekdama blokuoti informaciją apie po Baltarusijos prezidento rinkimų kilusius protestus ir smurto naudojimą prieš jų dalyvius.
Žurnalistų organizacija „laiko tokius veiksmus netiesiogine cenzūra ir trukdymu teisėtai žiniasklaidos veiklai Baltarusijoje“ ir „teigia, kad dėl šių veiksmų ne tik pažeidžiamos žurnalistų ir žiniasklaidos teisės, bet ir ribojama šalies piliečių konstitucinė teisė gauti išsamią, patikimą ir savalaikę informaciją“.
BŽA taip pat reikalauja, kad šalies valdžia nedelsdama nutrauktų spaudimą žiniasklaidai, užtikrintų nenutrūkstamą spausdintų leidinių išleidimą, atblokuotų prieigą prie užblokuotų svetainių, ir ragina Baltarusijos bei tarptautines organizacijas paremti šį pareiškimą.
Baltarusijos opozicijos veikėjas V. Cesleris dėl grasinimų pasitraukė iš šalies
Iškilus Baltarusijos menininkas ir dizaineris Vladzimiras Cesleris nurodė išvykęs iš šalies dėl grasinimų susidoroti, bet teigė liksiantis opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos nariu, šeštadienį pranešė naujienų portalas tut.by.
„Konkrečių grasinimų iš konkrečių žmonių nebuvo, bet man pasakė: „Tu ką, nori, kad tave užvoluotų į asfaltą?“ Draugai pasiūlė pagalbą ir, galima sakyti, mane pervežė. Aš – saugioje vietoje. Aišku, toliau dirbsiu Baltarusijos labui. Ir, tikiuosi, greitai grįšiu namo“, – V. Ceslerį citavo tut.by.
Menininkas pridūrė, kad liks Koordinacinės tarybos, įkurtos pagrindinės opozicijos kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva ir turinčios rūpintis taikiu valdžios perdavimu po rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, narys.
Baltarusijos generalinis prokuroras Aliaksandras Kaniukas šią savaitę paskelbė, kad Koordinacinės tarybos veikla prieštarauja šalies konstitucijai ir yra nukreipta į „valdžios užgrobimą“. Dėl šios priežasties Baltarusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamų raginimų imtis veiksmų, kuriais siekiama padaryti žalą nacionaliniam saugumui.
Autoritarinio lyderio A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.
