Pirmadienį, pasibaigus vasaros atostogoms, Dirkas Kwee dar niekada per 31 darbo mokykloje metus nesijautė toks nervingas. Pirmą kartą nuo pandemijos pradžios visi 900 jo Berlyno mokykloje besimokančių mokinių sugrįžo į pamokas.
Skambučio, kurio jis taip bijojo, mokytojas sulaukė po dviejų dienų: šeštoje klasėje besimokanti mergaitė susirgo koronavirusu.
D.Kwee nubėgo į sporto salę, kurioje 31 mokinys mėgavosi pirmąja per penkis mėnesius fizinės edukacijos pamoka. Jie nedelsiant buvo išsiųsti namo.
Ketvirtadienį visa klasė buvo ištirta dėl COVID-19. Penktadienį visų testų atsakymai sugrįžo neigiami. Pirmadienį pusė mokinių sugrįžo atgal į mokyklą.
Tačiau vos D.Kwee atsikvėpė, koronavirusu susirgo septintokas.
„Šios savaitės buvo tikri amerikietiškieji kalneliai“, – sakė Heinz-Berggrueno vidurinės mokyklos direktorius. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje būtent toks ir bus sugrįžimas į mokyklas.
Kaip ir kitose šalyse, kurioms pavyko susidoroti su pandemija gana neblogai, Vokietijoje buvo atliekama daug testų, kurių rezultatai buvo paskelbiami gan greit, ir ieškomi galimi kontaktai. Tai padėjo suvaldyti plitimą visuomenėje.
Vienos pirmųjų šalių, atidariusių mokyklas – Vokietija, Danija ir Norvegija – įrodo, kad pamokos gali vykti, tačiau turi būti taikoma atitinkama sistema. Tačiau daugelis šalių bei JAV regionų paprasčiausiai negali pritaikyti tokių sąlygų.
Kol amerikiečiai nerimastingai svarsto, kaip atnaujinti mokyklų darbą, ir vis daugiau universitetų atšaukia gyvas paskaitas, Europa tapo gyva laboratorija.
Nepaisant staigiai išaugusių koronaviruso atvejų per pastarąsias savaites, net tos šalys, kurios pavasarį nukentėjo stipriausiai, tokios kaip Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, yra pasiryžusios šį rudenį sugrįžti į klases.
Vokietija, kuri pandemijai pasiekus aukščiausią tašką nebuvo labai stipriai paveikta, mokyklas uždarė gana anksti ir perėjo prie hibridinio mokymosi būdo: mokiniai pamokose dalyvaudavo tiek virtualiai, tiek gyvai.
Klasės buvo gerokai mažesnės, o griežtos socialinės distancijos taisyklės padėjo suvaldyti viruso plitimą.
Tačiau dabar pradedamas naujas eksperimentas: išbandymui, ar naujas metodas yra tinkamas, mokytojai ir mokiniai buvo pakviesti atgal į klases.
Socialinė distancija ir veido kaukės yra privalomos daugelyje mokyklų, tačiau to retai laikomasi pačiose klasėse. Vokietijoje teigiama, kad jei mokiniui reikėtų dėvėti kaukę tiek ilgai, nukentėtų jo mokymosi galimybės.
Vietoje to kambariai yra ventiliuojami, o klasės yra laikomos atskirai – vienos klasės mokiniai negali bendrauti su kitais tam, kad būtų išlaikomas nedidelis kontaktų skaičius ir protrūkis galėtų būti valdomas.
Vokietijos pasitraukimas iš atsargesnės, ne visą darbo dieną trunkančių pamokų strategijos pasirinktas dėl išteklių trūkumo: kaip ir daugelyje kitų šalių, joje yra per mažai mokytojų, todėl moksleiviai negali būti suskirstyti į mažesnes klases.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms po sugrįžimo į mokyklas, mokytojai ir net virusologai, kurie iš pradžių žvelgė skeptiškai, sako, kad pradiniai rezultatai atrodo neblogai.
Nepaisant to, kad atsiranda naujų pavienių atvejų, kol kas nebuvo protrūkių ir ilgų mokylų uždarymų.
Pavyzdžiui, Berlyne praėjusios savaitės pabaigoje buvo užfiksuoti 49 nauji atvejai tarp mokytojų ir mokinių visame mieste. Dėka greito testavimo ir į protrūkius nutaikytų karantinų, ne daugiau nei 600 mokinių iš maždaug 366 tūkst. turėjo praleisti namie.
Iš 803 mokyklų tik 39 buvo paveiktos.
Padeda tai, kad atliekama daug testų. Ligoninių ir slaugos namų darbuotojai testuojami reguliariai, žmonės, grįžtantys iš atostogų „karštuosiuose taškuose“ gali testuotis nemokamai, o po teigiamų testų rezultatų dažniausiai atliekamas greitas kontaktinių asmenų atsekimas.
Dabar, kai ir vėl prasideda pamokos, mokytojai taip pat gali testuotis nemokamai, nors jie ir nejaučia jokių simptomų.
Nors tokia praktika ir nėra tobula, ji padeda nuraminti mokytojus, ypač tuos, kurie nenorėjo sugrįžti į darbą.
Heinz-Berggrueno mokykloje Berlyne sistema pasirodė veikianti. Užsikrėtusi šeštokė nejautė jokių simptomų, tačiau jai buvo atliktas testas dėl to, kad jos šeimos nariai buvo užsikrėtę.
Jai artimas asmuo buvo ištirtas dėl to, kad pateko į žmogaus, grįžusio į Vokietiją po atostogų, kontaktinių asmenų sąrašą.
Tačiau kai kurie mokytojai iš Vokietijos beda pirštu į Izraelį, kuriame vienoje mokykloje kilusio protrūkio metu užsikrėtė šimtai bendruomenės narių.
„Izraelio pavyzdys mane gąsdina, – kalbėjo didžiausios Vokietijoje mokytojų sąjungos GEW prezidentė Doreen Siebernik. – Mes mokyklose atliekame milžinišką eksperimentą, tačiau daugelis universitetų nenori būti to dalimi.“
Kai kurie tėvai taip pat jaučiasi nejaukiai.
„Bus mokyklų, kuriose šis bandymas veiks, tačiau kitos užsidarys, – kalbėjo Vokietijos tėvų asociacijos vadovas Stephenas Wassmuthas. – Tai yra lošimas, o švietimas neturėtų būti lošimas.“
Be to, D.Kwee rekomendacijas iš regiono valdžios gavo likus vos trims dienoms iki pamokų pradžios. Kai buvo aptiktas pirmasis COVID-19 atvejis mokykloje, nebuvo parengti jokie nepaprastosios padėties planai bei laiškai tėvams, kuriuose jie būtų informuoti ką daryti.
Vienuolikmetė Clara Felsenberg tuo metu su savo klasės draugais buvo sporto salėje, kai D.Kwee įbėgo ir pranešė, kad jie turi eiti namo.
„Aš buvau labai nusivylusi, – sakė ji. – Į mokyklą mes buvome sugrįžę vos keletui dienų“.
Vaikai greit išbėgo namo, o tėvų grupė, susibūrusi „WhatsApp“ programėlėje, ėmė nerimauti. Vieni kitų jie klausinėjo ką turės daryti, ar privalės karantinuotis bei kur ir kada turėsi išsitirti.
Clara įr kiti namo išvyko autobusu, nors tai prieštaravo protokolui. Tėvai teigia, kad jiems apie tai nebuvo pranešta.
„Mes vis dar bandome ir dirbame, – kalbėjo D.Kwee.
Jis sako, kad šios krizės metu įvyko vienas netikėtas dalykas: „Pas mane ateina mokiniai ir dėkoja už pamokas. Anksčiau to niekada nebūdavo“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
