Pasak jo, tai, kad pasaulis nesugeba suvaldyti koronaviruso pandemijos, demonstruoja, kokius pavojus kelia vieningumo stoka.
2020 metais daug dėmesio buvo numatyta skirti kovai su katastrofiška klimato kaita visame pasaulyje, siekiant nuraminti visuomenės nerimą dėl planetos ateities. Ši problema turėjo būti sprendžiama suplanuotuose viršūnių susitikimuose.
Tačiau prasidėjusi koronavirso krizė nustūmė klimato problemas į šalį, valstybės ėmė užsidarinėti, bandydamos sustabdyti viruso plitimą. Tačiau A. Guterresas interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad dabar imtis veiksmų dėl klimato kaitos reikia labiau nei kada nors anksčiau.
Vertindamas tarptautinį atsaką A. Guterresas sakė, kad pandemija turi priversti vyriausybes sutelkti dėmesį į teršalų išmetimo mažinimą. Jis ragino pasinaudoti esama krize kaip tramplinu imtis „transformacinės“ politikos, kad atpratintų visuomenes nuo iškastinio kuro.
„Manau, kad tas nesugebėjimas suvaldyti viruso plitimą – nes nebuvo pakankamo tarptautinio kovos su virusu veiksmų koordinavimo – turi priversti valstybes suprasti, kad joms reikia keisti savo kursą“, – sakė jis AFP.
„Joms reikia veikti išvien, reaguojant į klimato kaitos keliamą grėsmę, kuri yra daug didesnė už pačią pandemiją – mūsų planetai ir mūsų gyvybėms ji kelia egzistencinę grėsmę“, – nurodė JT vadovas.
JT generalinis sekretorius taip pat pareiškė, kad reikia apmokestinti „taršą, o ne žmones“, ir paragino valstybes atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, pradėti masiškai investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir įsipareigoti iki 2050 metų sukurti klimato požiūriu neutralią ekonomiką.
„Mums reikia turėti visą virtinę transformacinių priemonių, susijusių su energetika, transportu, žemės ūkiu, pramone, su mūsų gyvenimo būdu, be kurių mes būsime pasmerkti“, – kalbėjo A. Guterresas.
Pagal 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą numatoma siekti, kad iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Kaip pageidautinas tikslas įvardijamas ne didesnis kaip 1,5 Celsijaus laipsnio atšilimas.
Tačiau susitarimas ant plauko pakibo dar prieš pandemiją, kilus abejonių dėl daugiausiai teršiančių valstybių įsipareigojimų ir nerimo, kad jame užsibrėžtų siekių neužtenka, siekiant išvengti, mokslininkų teigimu, katastrofiškos klimato kaitos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šokiravo pasaulį 2017 metais pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos – istoriškai atsakingos už didžiausius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius – traukiasi iš Paryžiaus sutarties. Oficialus pasitraukimas numatytas iš karto po JAV prezidento rinkimų, lapkričio 4 dieną.
Kilusi pandemija, privertusi šalis spręsti savo vidaus problemas, dar labiau prigesino viltis, kad diplomatinis spaudimas gali priversti delsiančias valstybes paskelbti savo veiksmų planus klimato kaitai sumažinti.
Pasak A. Guterreso, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad JAV vyriausybės atsigavimo politika bus derinama su Paryžiaus sutartyje numatytais tikslais. Tačiau jis išreiškė viltį, kad valstybės, verslai ir privatūs asmenys „kompensuos už šiuo metu egzistuojantį politinio įsipareigojimo trūkumą“.
Dabar daug kas priklauso nuo didžiausių teršėjų – Kinijos, JAV, Europos, Rusijos, Indijos ir Japonijos, – sakė A. Guterresas interviu AFP ir kitoms pasaulio žurnalistų iniciatyvos „Covering Climate Now“ narėms.
„Dar niekada nebuvome tokie gležni kaip dabar, dar niekada mums nereikėjo tiek nuolankumo, vienybės ir solidarumo kaip dabar“, – pareiškė jis.
„Mes būsime arba vieningi, arba pasmerkti“, – pridūrė A. Guterresas, artėjant šį mėnesį numatytai JT Generalinei Asamblėjai.
