V.Putinas vėliau paskelbė, kad Baltarusijai skirs 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,26 mlrd. eurų) paskolą. Rusijos prezidentas taip pat tvirtino, kad Minskas privalo pats rasti problemų sprendimo būdą.
Anot Kremliaus, logiškiausia tai išspręsti būtų keičiant konstituciją.
Tai buvo pirmasis susitikimas tarp šių asmenų nuo tada, kai rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai prieš A.Lukašenkos valdžią.
Bando parodyti savo galią
Politikos ekspertas iš Minsko Artiomas Šraibmanas teigia, kad A.Lukašenka susitikę su V.Putinu nori įrodyti savo lyderystę ir atbaidyti savo oponentus.
„Jis bando parodyti, kad jeigu jie ir toliau protestuos, protestuotojams teks susidurti ne tik su juo, bet ir dėde Vladimiru“, – kalbėjo A.Šraibmanas.
Tai bandyta pabrėžti ir savaitę truksiančiomis karinėmis pratybomis vakarų Baltarusijoje, kurios prasidėjo tą pačią dieną kaip ir derybos Sočyje.
„Rusijai pagrindiniais rūpesčiais išlieka tie patys, su kuriais susidurta dar iki šios politinės krizės pradžios: neprarasti Baltarusijos Vakarams, neleisti įsigalioti nestabiliai ir nenuspėjamai situacijai ir neleisti žmonėms patiems pakeisti lyderio“, – kalbėjo Karališko tarptautinių reikalų instituto Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas.
Jis pabrėžė, kad V.Putinas turi galimybę tai sustabdyti. Rusija tai darytų skatindami slaptą ar atvirą palaikymą A.Lukašenkai, dar labiau įsitraukdami į šalies politinį gyvenimą ar pradėdami valdžios perleidimą kitam politikui.
Prarado pasitikėjimą
Kai kurie mano, kad net Kremlius gana sunkiai begali pasitikėti A.Lukašenka.
„Aš manau, kad Maskva supranta, jog A.Lukašenkai padaryta žala yra nebepataisoma, ir net jei jis gali dar kurį laiką išsilaikyti poste, jis iš esmės jau yra žlugęs, – teigė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kurtunovas. – V.Putinas greičiausiai galvoja apie kontroliuojamą lyderio pakeitimą.“
A.Šraibmanas pritaria, kad po įvairių nenuspėjamų A.Lukašenkos poelgių – ypač po to, kai buvo suimti 32 „Wagner“ grupuotės nariai – Maskvos kantrybė jau išseko.
„Dabar nėra tinkamas metas prispausti ginklą prie A.Lukašenkos galvos ir iki Naujų metų išstumti jį iš posto. Šiuo metu jis yra labai emocingas, jis nesiklausytų, – tikina A.Šraibmanas. – Tačiau esu įsitikinęs, kad V.Putinas užsimins apie posto perleidimą kitam asmeniui.“
Išlaikyti A.Lukašenką – laikinas sprendimas?
Tačiau A.Lukašenką Rusija pažįsta – V.Putinas yra žinomas kaip tas lyderis, kuris nemėgsta režimo pasikeitimų diktatūrinėse šalyse.
„Maskva nori valdžioje laikyti savo draugus, tačiau dar labiau nei tai jai patinka stabilumas ir galimybė nuspėti netikėtus pasikeitimus geopolitinėje situacijoje“, – sakė K.Gilesas.
Taip pat tikėtina, kad A.Lukašenkai būdingas jo pozicijos silpnumas reiškia, kad jam gali tekti V.Putinui suteikti dar daugiau kontrolės Baltarusijoje tam, kad sulauktų Rusijos paramos, leidžiančios jam išlikti valdžioje.
Abu lyderiai greičiausiai susitarimą priėmė nenorom: kol kas V.Putinui A.Lukašenka yra mažiausiai blogas pasirinkimas, o A.Lukašenka daro viską, kas padėtų jam bent kiek ilgiau išlikti valdžioje.
Parengta pagal BBC ir CNN inf.
