„Tai bus veto. Jei grasinimai ir šantažas tęsis, mes užtikrintai ginsime gyvybiškai svarbius Lenkijos interesus“, – pareiškė J. Kaczynskis Lenkijos dešiniosios pakraipos laikraščiui Gazeta Polska Codziennie.
Jis lygino Briuselio veiksmus su Sovietų Sąjungos valdžia ir pridėjo, kad Lenkija yra teisingoje istorijos pusėje ir tie, kurie nori atimti jos suverenumą dėl savo užgaidų yra pasmerkti pralaimėti.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai liepą sutarė dėl 1,074 trilijonų apimties septynerių metų ES biudžeto ir 750 milijardų fondo koronaviruso padariniams mažinti. Visgi, nacionaliniai parlamentai – taip pat ir Lenkijos parlamentas – vis dar turi pasirašyti garantijas, kurios leistų blokui skolintis rinkose pinigų, reikalingų sukurti šį fondą. Nacionaliniai parlamentai taip pat turi susitarti dėl visų kitų galimų ilgalaikio biudžeto finansavimo šaltinių.
Varšuva gali žengti žingsnį, kuris paprastai yra tik formali teorinė galimybė – blokuoti ES išlaidų planą jau po to, kai sudarytas galutinis susitarimas su Europos Parlamentu.
Pagrasinimas iš asmens, kuris yra de facto šalies vadovas, siunčia aiškų signalą iš Varšuvos – šalis neketina atsisakyti savo radikalių reformų, dėl kurių ir prasidėjo nesutarimai su ES. Ryškus to pavyzdys – vicepremjero pažadas didinti vyriausybės kontrolę žiniasklaidai.
Kaczynskis buvo tvirtai įsitikinęs, kad jo vyriausybė neatsisakys teisinės valstybės principų. Panašus nusistatymas matomas ir Vengrijoje, kuri irgi grasino blokuoti koronaviruso fondą. Galutinai sąlygų mechanizmo nėra nutarta, tačiau ne viena šalis narė ir kai kurie europarlamentarai reikalauja, kad teisinės valstybės principus pažeidžiančioms šalims turėtų būti apribojamos galimybės naudotis ES lėšomis.
„Šiandien ES institucijos, įvairūs jų pareigūnai, kai kurie politikai, kurių Lenkijos žmonės niekada nerinko, reikalauja, kad mes jiems pasiaiškintume apie savo kultūrą, atmestume viską, kas mums svarbu vien dėl to, kad jie to nori“, – pridūrė J. Kaczynskis.
Toks pareiškimas iššaukė griežtą atkirtį iš centro dešinės Europos Liaudies partijos lyderio Manfredo Weberio.
„Niekas nieko nešantažuoja, ponas Kaczynski. Visos Europos žmonės yra susirūpinę dėl teisės viešenybės ir niekas nenori, kad jų mokesčiai būtų naudojami paremti vyriausybes, kuri pamina teisinės valdžios autonomiją ir žiniasklaidos laisvę. Ko jūs bijote?“, – rašė jis tviteryje.
Atsitraukimo nebus
Šis naujausiasis apsižodžiavimas su Briuseliu yra tik vienas iš daugelio Lenkijos valdžioje esančių nacionalistų veiksmų, įrodančių, kad šie neprarado noro tęsti savo reformų programos.
Pirmadienį Lenkijos Aukščiausiojo teismo vadinamieji Drausmės rūmai sustabdė ir panaikino Krokuvos teisėjos Beatos Morawiec imunitetą. Tai įgalina prokurorus tirti ją dėl kaltinimų korupciją, kuriuos pati teisėja neigia.
Kritikai teigia, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl B. Morawiec asmeninių konfliktų su didelę įtaką turinčiu šalies Teisingumo ministru Zbigniewu Ziobro. Ji jį buvo padavusi į teismą dėl jo bandymų atleisti ją iš pareigų. Taip pat ji yra teisėjų asociacijos, kuri atvirai kritikuoja Z. Ziobro radikalias teisines reformas.
Drausmės rūmai taip pat ignoravo balandį Europos Teisingumo teismo priimtą nutarimą, kuriuo jo veikla buvo sustabdyta iki tol, kol ES teismas įrodys jo legalumą.
Europos Komisija pernai išreiškė abejonę, ar Drausmės rūmai veikia nepriklausomai ir pastebėjo, kad ten dominuoja TTP išrinkti teisėjai. „Lenkijos Aukščiausiojo teismo Drausmės rūmai nėra teismas ir nebegali toliau veikti, lyg tokiu būtų“, – pareiškė Europos teisėjų asociacija ir pabrėžė, kad Drausmės rūmai veikia „akivaizdžiai nepaklusdami“ ES pagrindiniam teismui.
Toliau – tik daugiau iššūkių
Lenkijos valdžia iš ES taip pat jau yra sulaukusi griežtų įspėjimų dėl valstybės finansuojamos valstybinės žiniasklaidos, kuri dabar vienašališkai palaiko valdančiąją partiją, kontrolės. Tuo tarpu TTP norėtų dar stipresnės įtakos šalies spaudai ir televizijai.
Antradienį vicepremjeras Piotras Glinskis sakė, kad Lenkijos valstybinės kompanijos turėtų nupirkti privačias žiniasklaidos priemones. Vyriausybė jau ilgą laiką bandė užgniaužti kritišką nepriklausomą žiniasklaidą, tačiau gavo atkirtį iš JAV ambasadorės Georgette Mosbacher, kuri stojo ginti amerikiečiams priklausantį transliuotoją TVN nuo valdžios išpuolių.
Vyriausybė labiausiai taikosi į vokiečiams priklausančias kompanijas, kurios Lenkijoje turi stiprias pozicijas.
„Nenormalu, kad didžioji dauguma vietinės spaudos priemonių priklauso vienai vokiečių korporacijai Lenkijoje. Tokia situacija neatitinka europietiškų standartų, nes žiniasklaidos rinka yra viena jautriausių, turint omenyje įtaką demokratijos funkcionavimui. Būtent dėl to ir turime keisti situaciją Lenkijoje“, – radijui RMF aiškino P. Glinskis.
Tai buvo reakcija į „The Economist“ straipsnį apie Lenkijos energetikos giganto Orlen planus pirkti „Polska Press“, Vokietijos „Verlagsgruppe Passau“ dukterinę įmonę, kuriai priklauso 20 lenkiškų regioninių dienraščių.
P. Glinskis pabrėžė, kad šiuo metu žiniasklaidos srityje milžinišką persvarą turi įmonės, nesančios Lenkijos valdžios rankose. Jo manymu, žiniasklaidos pardavimas valstybinėms įmonėms yra įmanomas, ir tai jokiu būdu nebūtų pražūtinga pačiai žiniasklaidai.
Nuo 2015-ųjų, kai Lenkijoje į valdžią atėjo TTP, iki šių metų šalies pozicija Pasaulio spaudos laisvės indekse nukrito iš 18 į 62 vietą.
Parengta pagal Politico.eu informaciją.
