Po nacionalinės šventės, vykstančios spalio 1 d., beveik pusantro milijardo Kinijos piliečių tradiciškai mėgavosi „auksine savaite“. Šiuo laiku beveik pusė gyventojų keliauja skersai išilgai didžiulės šalies. Išskyrus tuos, kuriems tai daryti draudžiama.
Šanchajuje šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais šiemet nebuvo leista išvykti iš miesto rudens atostogoms. Nes negalima parvežti koronavirusinės infekcijos į miestą.
Kai po auksinės savaitės rytų Kinijos metropolyje Čingdao buvo užfiksuota keliolika Sars-CoV-2 infekcijos atvejų, testus turėjo pasidaryti dešimt milijonų žmonių. Tai buvo atlikta per keturias dienas, o miesto sveikatos komisijos vadovas buvo nušalintas.
Pandemiją nugalėjo visomis priemonėmis
Šie pavyzdžiai atskleidžia du dalykus. Viena vertus, Kinijos valdžios institucijos gali su piliečiais tvarkytis taip, kaip joms šauna į galvą. Kita vertus, valdantieji Kinijoje vis dar jaučia viruso baimę.
Bet kokiu atveju, išlaikomas vieningas naratyvas: vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui pandemija Kinijoje buvo nugalėta.
Šaliai, iš kurios koronavirusas pradėjo savo mirtiną žygį į pasaulį, pandemija tėra istorija. Jau rugpjūtį Pekino nacionaliniame muziejuje buvo galima pasigrožėti socialistinio realizmo stiliaus paveikslu, kuriame pavaizduota medicinos seselė, kareiviai ir daug raudonų vėliavų – Kinijos liaudies (ir jos vedlių) pergalė prieš virusą.
Kasdienybėje nebepastebima daug pandemijos apraiškų. Šanchajaus ir Pekino gatvėse švenčiama. Pramonės objektuose gamyba vyksta visu greičiu.
Pirmoje metų pusėje katastrofiškai sulėtėjusi ekonomika turėtų netrukus atsigauti. Kaukės reikalingos tik viešajame transporte, oro uostuose, taip pat ligoninėse, mokyklose ir universitetuose.
4,5 tūkst. mirčių 1,4 milijardų gyventojų šalyje?
Nuo sausio iki dabar Kinijoje iš viso patvirtinta vos apie 90 tūkst. infekcijos atvejų ir tik 4500 jos sukeltų mirčių. Didžioji dalis jų buvo aptikti Hubėjaus provincijoje, kurios Uhano miestas ir buvo pagrindinis naujojo koronaviruso židinys ir tikėtina kilmės vieta.
Žinant bendrą populiacijos dydį, tokie skaičiai yra mikroskopiniai.
Šiais skaičiais, kaip ir didžiąja dalimi oficialiosios Kinijos statistikos, reikėtų mėgautis atsakingai.
Vis dėlto, reikia pripažinti, kad valstybė nuo pat pradžių nuosekliai ėmėsi drastiškų karantino priemonių, kontaktų atsekimo ir itin gausaus testavimo, kas padėjo stabdyti viruso plitimą.
Valstybinė priežiūra vykdoma per socialinės kontrolės sistemą, paremtą informavimu ir viešinimu. Uhane kilus infekcijos bangai ėmė plisti šiurpokos nuotraukos su užkaltomis butų durimis ir sunkiais blokais užremtais namų įėjimais.
Jų gyventojai buvo uždaryti savaičių savaitėms. Vadinamieji kaimynystės komitetai buvo atsakingi už jų aprūpinimą būtiniausiais produktais.
Pranašumo įrodymas savo pačios akyse
Tokie kovos su pandemija būdai ir metodai vakarų pasaulyje yra neįsivaizduojami. Visgi Kinija būtent šiais bekompromisiniais veiksmais eksponentišką užsikrėtimų kreivę išlygino beveik iki nulio per labai trumpą laiką.
Tauta atrodo ganėtinai patenkinta kovos su koronavirusu efektyvumu. Daugeliui piliečių tai yra šalies sistemos pranašumo prieš demokratiją įrodymas.
Kinų menininkas Ai Weiwei vienoje Vokietijos pokalbių laidoje stengėsi paaiškinti, kaip jo gimtojoje šalyje suvokiama pandemija: „Yra tikslas, ir tikslo siekiama bet kokiomis priemonėmis. Gali prireikti ir aukų.“
„Minkštas“ Vakarų požiūris ten yra niekinamas. „Kinijoje žmonės juokiasi iš Europos šalių, į kurias grįžta pandemijos banga“, – kalbėjo Kiniją kritiškai vertinantis Ai Weiwei.
Skaidrumas ir atvirumas savo žmonėms ir likusiam pasauliui Kinijos valstybei ir partijos vadovybei neatrodo vertingi. Tiek pandemijos metu, tiek ne.
Taigi, šalies vadovybė vis dar nutyli apie koronos krizės kilmę. Informacija apie nesėkmes krizės pradžioje dabar labiau nei bet kada saugoma. Įtarimą, kad virusas pabėgo iš karinės laboratorijos, Kinija paprasčiausiai atmetė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntiniams vis dar neleidžiama atvykti į šalį aiškintis pandemijos kilmės.
Prisiminkime, kad Kinija paslaptingos plaučių ligos protrūkį Uhane šių metų pradžioje patvirtino tik po dviejų PSO užklausų.
Vaizduoja save kaip gelbėtoją
Vietoje to, kad atvirautų apie praeities klaidas, Kinija mieliau save vaizduoja kaip pasaulio gelbėtoją ir vykdo savotišką „Koronos diplomatiją“.
Šalis pabrėžia, kad keturios iš septynių labiausiai išvystytų vakcinų nuo šios infekcijos buvo išrastos Kinijoje.
Be to, patvirtinta vakcina bus prieinama visiems kaip „pasaulinė viešoji gėrybė“. Tokį pažadą prezidentas Xi Jinpingas davė PSO susitikime gegužę.
Jo šalis taip pat prisijungė prie PSO vadovaujamos iniciatyvos „Covax“, kuri skatina prieinamų vakcinų kūrimą ir platinimą.
Atviras klausimas, kaip tokie pasisakymai erzina JAV prezidentą Donaldą Trumpą. JAV pasitraukus iš PSO, Kinija gali ten save pozicionuoti kaip pasaulinį žaidėją.
Informacijos pateikiama mažai
Turėdama keturias potencialias vakcinas šalis laiko stiprų kozirį savo rankose. Nieko nelaukdama valdžia skiepija žmones.
Ekspertai spėja, kad nuo liepos davus išskirtinį leidimą jau buvo panaudota apie milijonas vakcinų.
Skiepyti pradėta nuo medicinos darbuotojų. Liaudies išlaisvinimo armijos kariai, skiepų kūrėjai ir jų šeimos nariai taip pat turėjo progą pabūti bandomaisiais triušiais.
Be to, Kinijos farmacijos kompanijos išbando savo vakcinas užsienio šalyse, kuriose pandemija vis dar labai stipri, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Brazilijoje, Peru ir Argentinoje.
Mainais Pekinas žada šioms šalims lengvatinę prieigą prie vakcinos. Pekinas taip pat pažadėjo lengvatinę prieigą prie vakcinos kelioms Afrikos ir Azijos šalims.
Kadangi tyrimų duomenys praktiškai nepasiekiami, užsienio mokslininkai skeptiškai vertina Kinijos vakcinas. Galimybės nepriklausomais tyrimais patikrinimti, ar vakcinos iš Kinijos iš tikrųjų saugios ir veiksmingos, nėra.
O Kinija tyli.
Parengta pagal „Focus“ informaciją.
