Europa kovoja su pandemija: kol vienos šalys įvedinėja karantinus, kitos ieško savo kelio

Spalio 20 Airija tapo pirmąja ES šalimi, dėl koronaviruso pandemijos grįžtančia prie karantino.

 Europos šalys vis dažniau nusprendžia įvesti karantiną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Europos šalys vis dažniau nusprendžia įvesti karantiną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kai kurios šalys ieško savo būdų, kaip išvengti karantino.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Kai kurios šalys ieško savo būdų, kaip išvengti karantino.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 29, 2020, 10:10 AM, atnaujinta Nov 2, 2020, 11:57 AM

Ministras pirmininkas Michaelis Martinas paskelbė, kad vėl bus ribojamas gyventojų judėjimas.

Šalyje duris užverė visos nebūtinos parduotuvės. Barai ir restoranai gali siūlyti maistą tik išsinešimui. Išimtis daromos tik mokykloms, kurios liks atidarytos. Priemonės šešioms savaitėms įsigalios nuo trečiadienio.

„Kiekvienas šalyje prašomas likti namuose“, – sakė M. Martins savo kalboje per televiziją.

Žmonėms leidžiama nuo savo gyvenamosios vietos nutolti tik per penkis kilometrus. Mokyklos ir darželiai veikia toliau, „nes mes negalime leisti, kad mūsų vaikų ir jaunuolių ateitis taptų dar viena šios ligos auka“, kalbėjo premjeras.

Pastaruoju metu Airijoje, kaip ir kitur Europoje, auga koronaviruso atvejų skaičius.

Velsas paskelbė dviejų savaičių karantiną viruso plitimui stabdyti

Velse visapusiškas dviejų savaičių karantinas prasidėjo spalio 23, apie griežtus suvaržymus paskelbė pirmasis ministras Markas Drakefordas, kuris pabrėžė, kad šios „priešgaisrinės juostos“ reikia siekiant stabdyti sparčiai plintantį koronavirusą.

Pagal naująsias taisykles visi turi būti namuose, tik svarbiausių tarnybų darbuotojai vyksta į savo darbo vietas. Nėra leidžiama susitikti su žmonėmis iš kitų namų ūkių; išimtis galioja suaugusiems asmenims, kurie gyvena vieni ar vieni augina vaikus.

Pastarosiomis savaitėmis Velse labai padaugėjo užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nors įvairiose vietose buvo sugriežtinti suvaržymai.

„Priešgaisrinis“ periodas yra geriausia mūsų proga vėl suvaldyti virusą ir išvengti daug ilgesnio ir žalingesnio nacionalinio karantino“, – paskelbdamas apie naujus suvaržymus sakė M. Drakefordas. „Jei nesiimsime veiksmų, NHS negalės pasirūpinti susergančiais asmenimis, kurių skaičius didėja“, – sakė pirmasis ministras, paminėdamas Nacionalinę sveikatos apsaugos tarnybą.

„Dabar priėmėme sunkų sprendimą įvesti dviejų savaičių „priešgaisrinę juostą“, prasidėsiančią šios savaitės penktadienį 18 valandą“, – sakė jis. Tai trumpiausias karantino periodas, kokį galima nustatyti, pridūrė pirmasis ministras.

Mokyklos šią savaitę uždaromos įprastoms moksleivių atostogoms, o antrą karantino savaitę kontaktinėms pamokoms sugrįš tik pradinių mokyklų, specialiųjų poreikių mokyklų ir vidurinių mokyklų žemesniųjų klasių mokiniai.

Visos nebūtinos apgyvendinimo sektoriaus įstaigos bus uždarytos. Kad būtų galima padėti kompanijoms, „ekonominio atsparumo fondui“ skiriama 300 mln. svarų (331 mln. eurų).

„Virusui sparčiai plintant lengvų pasirinkimų neturime, – sakė M. Drakefordas. – Jei nesiimsime veiksmų dabar, tai greitės toliau.“

M. Drakefordas įspėjo, kad skyriai, kuriuose gydomi kritinės būklės pacientai, jau pilni. Vis dėlto Velso lyderis tvirtino, kad „riboto laiko „priešgaisrinė juosta“ baigsis lapkričio 9 dieną, kad ir kokia tuomet būtų padėtis.

Prancūzijoje įvedamas antras visuotinis karantinas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėlyvą trečiadienio vakarą paskelbė apie naują visuotinį karantiną dėl antrosios COVID-19 bangos, kuris tęsis mažiausiai iki gruodžio 1 d. Taip tikimasi suvaldyti protrūkį, dėl kurio ligoninės gali būti perpildytos jau artimiausiomis dienomis.

„Virusas Prancūzijoje plinta tokiu greičiu, kokio neprognozavo net patys pesimistiškiausieji“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė E. Macronas.

Jis pripažino, kad Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose prieš dvi savaites įvesta komendanto valanda nesustabdė antrosios COVID-19 bangos, o nuo šios ligos mirusių žmonių skaičius pasiekė beveik 35 tūkst.

„Kaip ir kitur Europoje, mus apėmė antroji banga, kuri greičiausiai bus sudėtingesnė ir pareikalaus daugiau gyvybių nei pirmoji. Jei nedarytume nieko, per kelis mėnesius turėtume mažiausiai 400 tūkst. papildomų mirčių“, – pareiškė E. Macronas.

Prezidento teigimu, jau dabar intensyvios terapijos reikia daugiau nei 3 tūkst. COVID-19 pacientų, o esą „nepriklausomai nuo mūsų veiksmų, iki lapkričio vidurio intensyvios terapijos reikės 9 tūkst. žmonių“.

Prancūzijos mokyklose taip pat bus reikalaujama, kad visi moksleiviai nuo šešerių metų amžiaus klasėse būtų su kaukėmis, ketvirtadienį paskelbė premjeras Jeanas Castexas.

Jis kalbėjo prieš tai, kai vidurnaktį turi įsigalioti naujos karantino priemonės.

Iki šiol kaukės buvo privalomos tik 11 metų ir vyresniems moksleiviams, bet J. Castexas parlamentarams sakė, kad naujų priemonių reikia siekiant „apsaugoti visus mūsų vaikus, mokytojus ir tėvus“.

Prancūzijoje trečiadienį užregistruota daugiau nei 36 tūkst. naujų COVID-19 atvejų ir 244 mirtys nuo šios ligos.

Vokietijoje įvedamas dalinis karantinas

Vokietijoje mėnesiui įvedamas dalinis karantinas, apimantis restoranų, sporto salių ir teatrų uždarymą, trečiadienį paskelbė kanclerė Angela Merkel, rašo „Reuters“. „Veiksmų reikia imtis dabar“, – sakė kanclerė, pridurdama, kad padėtis „labai rimta“.

Nuo lapkričio 2 dienos privačiuose susibūrimuose bus leidžiamas ne daugiau kaip 10 žmonių iš daugiausiai dviejų namų ūkių dalyvavimas. Taip pat uždaromi visi restoranai, barai, teatrai, kino teatrai, baseinai ir sporto salės bei atšaukiami koncertai.

Žmonių bus prašoma nekeliauti asmeninėmis, nebūtinomis priežastimis, o nakvynės viešbučiuose bus leidžiamos tik keliautojams verslo reikalais. Atviromis liks mokyklos ir darželiai.

Vokietija anksčiau buvo giriama už tai, kad gebėjo infekcijų ir mirčių lygius išlaikyti žemesnius nei daugumoje kaimyninių valstybių, tačiau šalį dabar itin smarkiai veikia antroji viruso banga. Šalyje pastarąją parą patvirtinti 14 694 infekcijos atvejai, trečiadienį pranešė Roberto Kocho institutas.

Mirčių skaičius per parą padidėjo 85, iki 10 193. Imta baimintis dėl šalies sveikatos priežiūros sistemos, A. Merkel anksčiau perspėjus, kad ji gali būti visiškai parklupdyta, jei infekcijų skaičiai toliau augs.

„Mūsų sveikatos sistema šiandien dar gali tvarkytis su esamais iššūkiais, tačiau, esant tokiam infekcijos greičiui, ji savo galimybių ribas pasieks per kelias savaites“, – sakė A. Merkel.

Ji pridūrė, kad sveikatos pareigūnams pavyko nustatyti tik 25 proc. protrūkių kilmę, o tai reiškia, jog sunku pasakyti, kokie socialinio gyvenimo aspektai prisideda prie antrosios viruso bangos.

Čekija kovodama su COVID-19 protrūkiu įvėdė komendanto valandą

Čekijoje nuo trečiadienio įsigalios komendanto valandą, šalyje ir toliau fiksuojant prasčiausius visoje ES sergamumo COVID-19 rodiklius.

„Vis dar nematome sumažėjimo, kurio tikėjomės šiomis dienomis“, – pirmadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Romanas Prymula, pridūręs, kad neseniai įvestų kitų apribojimų poveikis buvo „nepakankamas“.

Jis pridūrė, kad komendanto valanda galios nuo trečiadienio 22 val. Lietuvos laiku iki lapkričio 3 dienos 5 val. 59 min., nors į darbą keliaujantiems ir augintinius vedžiojantiems žmonėms bus taikomos išimtys.

Anot R. Prymulos, parduotuvės turės užsidaryti po 21 val. Lietuvos laiku, o sekmadieniais – visai dienai.Ministras paragino bendroves leisti darbuotojams, jei įmanoma, dirbti iš namų.

Nuo protrūkio pradžios kovo mėnesį 10,7 tūkst. gyventojų turinčioje ES narėje užregistruota per 260 tūkst. COVID-19 atvejų, 2 300 žmonių mirė. Šiuo metu Čekija pirmauja Bendrijoje pagal naujų mirties ir užsikrėtimo atvejų skaičius 100-ui tūkstančių gyventojų.

„Artėjame prie lygių, kurie sukeltų grėsmę Čekijos sveikatos sistemos pajėgumui“, – sakė epidemiologo išsilavinimą įgijęs R. Prymula.

Čekijos kariuomenė įrengė atsarginę lauko ligoninę su 500 lovų, o iš užsienio plūsta medicinos pagalba, įskaitant Europos Komisijos, ES partnerių ir kitų valstybių tiekiamus plaučių ventiliavimo aparatus.

R. Prymula ruošiasi palikti vyriausybę, nes vienas bulvarinio laikraščio fotografas pastebėjo jį išeinantį iš restorano, kuris pagal ministro paties įvestas kovos su virusu priemones turėjo būti uždarytas. Pasak vietos žiniasklaidos, jį šią savaitę turi pakeisti vienos ligoninės antrame pagal dydį Čekijos mieste Brno vadovo pavaduotojas. Nuo praėjusios savaitės šalyje galioja dalinis karantinas, taip pat turintis trukti iki lapkričio 3 dienos.

Slovakijoje – masinis visuomenės testavimas: kas atsisakys jame dalyvauti, negalės išeiti iš namų

Slovakijos piliečiai, kurie atsisakys dalyvauti gyventojų testavime dėl koronaviruso, turės 10-čiai dienų izoliuotis. Tai pranešė Slovakijos radijas, remdamasis šalies premjeru Igoriu Matovičiumi.

„Testavimas bus savanoriškas ir nemokamas, – sakė jis. – Jis apims visus respublikos gyventojus, vyresnius kaip 10 metų amžiaus. Kas atsisakys jame dalyvauti, negalės išeiti iš namų. Jiems bus privalomas 10 dienų namų karantinas“.

Slovakija turi gauti 13 mln. greitųjų testų. Gyventojų testavimo procesas prasidėjo savaitgalį, jis bus tęsiamas ir šį savaitgalį.

Šiam darbui ketinama pasitelkti 43 tūkst. specialistų. Pasak premjero, testavimas padės valdžiai nustatyti, kuriuose šalies rajonuose gresia didžiausias infekcijos plitimo pavojus. Juo taip pat bus siekiama suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą net tiems žmonėms, kuriems pasireiškia tik silpni viruso sukeliamos ligos simptomai.

Slovakijos vyriausybė įpareigojo šalies Gynybos ministeriją organizuoti ir realizuoti gyventojų testavimo procesą. Jame turėtų dalyvauti beveik visi kariškiai.

Daugiausia užsikrėtimo atvejų fiksuojama šalies vakaruose ir Bratislavoje. Slovakijoje spalio 1 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galiosianti mažiausiai 45 dienas. Nustatytų apribojimų pažeidėjams gresia baudos iki 20 tūkst. eurų.

V. Putinas: Rusija neplanuoja skelbti karantino

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad šalyje neketinama skelbti visuotinio karantino, nepaisant užfiksuoto naujo COVID-19 atvejų ir pacientų mirčių rekordo.

„Aiškiai suprantame, kaip elgtis, todėl neplanuojame įvesti griežtų ribojamųjų priemonių, pradėti vadinamąjį visuotinį karantiną, kuomet iš esmės sustoja ekonomika ir verslo veikla“, – sakė jis per vieną investuotojų forumą.

Anksčiau ketvirtadienį vyriausybė paskelbė 11 mlrd. rublių (118 mln. eurų) vertės paramos paketą šalies regionams, sunkiai besidorojantiems su greitai prastėjančia epidemiologine padėtimi.

Apie paramą buvo paskelbta pasirodžius pranešimams apie greitosios pagalbos automobilių eiles gydymo įstaigose, medicinos priemonių trūkumą ir pacientų į ligonines atsinešamas lovas.

Per trečiadienį įvykusį susitikimą su V. Putinu vicepremjerė Tatjana Golikova situaciją 16 regionų pavadino „kritine“. Pasak jos, daugiau nei 90 procentų ligonių lovų yra užimamos COVID-19 pacientų.

Šalyje ketvirtadienį buvo užfiksuotas naujas koronaviruso atvejų ir aukų rekordas, medikams patvirtinus 17 717 naujų užsikrėtimo ir 366 mirties atvejus.

Rusija šiuo metu yra ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal prastus sergamumo rodiklius: ten iš viso nustatyti 1 581 693 koronaviruso atvejai, 27 301 užsikręs žmogus mirė.

Savotišką eksperimentą vykdanti Švedija griežtų priemonių nesiima

Švedija antradienį nurodė šalies pietų gyventojams griežtai apriboti savo socialinius kontaktus, praėjusią savaitę užfiksavus COVID-19 atvejų šuolį ir pateikus perspėjimų, kad padėtis gali smarkiai pablogėti.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra dar praėjusią savaitę nurodė šiaurinio Upsalos regiono gyventojams vengti viešojo transporto ir bent dvi savaites vengti susitikimų su žmonėmis iš kitų namų ūkių.

Tokie pat nurodymai pateikti ir pietiniam Skonės regionui, tačiau trijų savaičių laikotarpiui.

Sveikatos pareigūnai taip pat perspėjo žmones vengti susitikimų ir kultūrinių renginių bei kuo mažiau eiti į tokias uždaras vietas, kaip parduotuves, muziejus, bibliotekas ir sporto sales. Nors kitos valstybės antrosios viruso bangos kontrolei įveda privalomų ribojimo priemonių, Švedijoje priemonės yra tik rekomendacinio pobūdžio ir yra teisiškai neįpareigojančios.

„Tai sunkus ruduo ir veikiausiai dar labiau pablogės jam dar nepasibaigus, – sakė epidemiologas Andersas Tegnellis. – Praėjusią savaitę, palyginus su ankstesne savaite, naujų atvejų skaičius padidėjo 70 proc., daugiausiai, nei kada nors regėjome.“ Pasak epidemiologo, šiuo metu vedamos diskusijos su vietos valdžios institucijomis dėl galimo rekomendacijų išplėtimo į likusias šalies dalis.

Švedija pavasarį išsiskyrė iš kitų Europos valstybių ir neįvedė visuotinio karantino – vietoje to šalis kliovėsi asmenine gyventojų atsakomybe. Nors apklausos rodo, kad dauguma švedų palaiko tokią strategiją, ji vis vien sulaukė nemažai kritikos tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.