Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė dr. Margarita Šešelgytė pripažįsta, kad kai „atrodo, kad situacija jau nuspręsta, tada viskas apsiverčia“.
Visgi, ne tai buvo didysis šios dienos netikėtumas.
„Didžiausias netikėtumas, nepaisant prastos kovos su pandemija ir kitų iššūkių, – yra labai didelė parama D. Trumpui, – pabrėžė politologė. – Jis sugebėjo mobilizuoti savo rinkėjus ir jie atėjo.“
Tai, ką rodė apklausos atliktos užsidarius apylinkėms, irgi buvo nemažas netikėtumas.
„48 proc. apklaustųjų teigė, kad su pandemija tvarkomasi gerai. Tai buvo siurprizas, nepaisant užsikrėtimų, mirčių skaičiaus, prastos komunikacijos.
Buvo kalbama, kad šie rinkimai bus referendumas prieš D. Trumpą, kuris nesugeba tvarkytis su pandemija. Šis skaičius signalizuoja, kad, ko gero, ne. Tiems, kuriems patinka D. Trumpas, jis viską daro gerai“, – pabrėžė politologė.
„Amerika yra susiskaldžiusi į dvi puses – arba myli dabartinį prezidentą, arba ne, ir iš to eina visi kiti atsakymai“, – teigė dr. M. Šešelgytė.
Pandemijos, kaip ir ekonomikos klausimu, situacijos vertinimas yra subjektyvus ir stipriai nulemtas politinių pažiūrų.
„D. Trumpo rinkėjui atrodo, kad ir jo ekonominė situacija pagerėjo, o J. Bideno rinkėjai nors, tarkime, dirba IT sektoriuje ir pandemijos metu nenukentėjo, atvirkščiai – mano, kad ekonominė situacija suprastėjo.
Iš to, kad atėjo tiek daug žmonių, galima spėti, kad parama D. Trumpui nemažesnė, nei 2016 metais, bet ir J. Bidenas pritraukė daugiau rinkėjų. Rinkimai svarbūs abiems pusėms, bet dėl skirtingų dalykų“, – kalbėjo VU TSPMI direktorė.
Pastebėtina, kad D. Trumpui pavyko atsivesti naujų rinkėjų. Dalis rinkėjų anksčiau apskritai nėra balsavę, o jis sugebėjo mobilizuoti juos.
Pasak politologės, „vienas pavyzdys būtų Florida – D. Trumpui gerai sekėsi šioje valstijoje, jį parėmė ispanakalbiai rinkėjai.“
„Vienas pagrindinių naratyvų, kuriais D. Trumpas juos mobilizavo – gąsdinimas, kad demokratai „atneš“ socializmą. Jie buvo išgąsdinti ir balsavo prieš demokratus“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Ispanakalbiai JAV piliečiai vertina socializmą ne kaip ideologiją, bet kaip nesėkmingą politinį eksperimentą Lotynų Amerikos šalyse ir netrunka pajusti priešiškumo bet kam, kas tariamai ar iš tikrųjų tam simpatizuoja.
Į klausimą, kokios buvo įvaizdžio formavimo klaidos, nulėmusios J. Bideno, kaip radikalaus kairiojo, įvaizdį, M. Šešelgytė atsako, kad tokių nebuvo.
Pasak jos, J. Bidenas yra nuosaikių pažiūrų politikas, galintis pelnyti įvairaus spektro rinkėjų simpatijas. Jis ir buvo pasirinktas demokratų atstovu, nes jis nekelia atmetimo reakcijos žmonėms, nemėgstantiems „kairiosios“ politikos.
„Jis yra centro žmogus. Buvo tikimasi, kad D. Trumpu nusivylę respublikonai balsuos už J. Bideną. Daliai respublikonų rėmėjų tai suveikė, jie balsavo už jį“, – sakė M. Šešelgytė.
Faktas, kad jis yra demokratas, ir Demokratų partijoje yra kairesnės pakraipos atstovų, kaip Bernie Sandersas, ir sukėlė tą baimę ir tapo argumentu varžovų rankose, esą pats J. Bidenas ketina vesti Ameriką socializmo link.
Čia suveikia ryškus JAV rinkėjų pasidalinimas į ideologines stovyklas – kas nėra dešinysis respublikonas, automatiškai priskiriamas kairiajam flangui.
„Amerikiečiai balsuoja pagal tam tikras ideologines ribas. Yra didelis susipriešinimas. Abi pusės piešia viena kitą juodomis spalvomis“, – sakė M. Šešelgytė.
O ką apie rezultatus mano kitos galingiausios pasaulio šalys?Ar tiesa, kad daliai valstijų nusidažius raudonai, Pekine ir Maskvoje ėmė pokšėti šampanas?
„Šioms valstybėms būtų priimtinesnis D. Trumpas, tačiau turiu šiokių tokių abejonių ar iki galo. Kinijai svarbūs ir ekonomikos klausimai – J. Bidenas bus nuosaikesnis, nesivels į ekonominius karus, nors meilės Kinijai taip pat nebus, – svarstė dr. M. Šešelgytė. – J. Bidenas turi daugiau galimybių telkti europiečius. Jei JAV grįžta tarptautinę sistemą su J. Bidenu, jį parems Europa, dabartinė liberalia demokratija paremta pasaulio tvarka turi daugiau šansų išlikti ir net sustiprėti.“
