Aferą sumanė du anksčiau už panašias apgaules teisti vyriškiai.
Jie į pagalbą buvo pasikvietę už narkotikų prekybą teistus du garsios Varšuvos Mokotovo rajono grupuotės narius.
Žinoma, nusikaltėliai iš tikrųjų svajojo apie kur kas didesnį pelną, ketino aferą išplėsti į kitas šalis, tačiau jų nedorus ketinimus sužlugdė pavaldinių žioplumas.
Netyčia sudomino pareigūnus
Suktybes prieš trejus metus atsitiktinai atskleidė kelių policininkai, pastebėję, kad nuošaliame kelyje netoli Vokietijos sienos iš vienos automobilinės cisternos degalai perpumpuojami į kitą.
Policininkus sudomino tai, kad ant vienos cisternos buvo parašyta „tepalinė alyva“, o ant kitos – „dyzeliniai degalai“.
Kadangi tepalinei alyvai netaikomas pridėtinės vertės mokestis, inspektoriai iškvietė tyrėjus.
Pastarieji atskleidė sukčiavimo schemą, kuri jos kūrėjams padėjo smarkiai pralobti.
Planavo plėstis į Lietuvą
Nusikaltėliai Kipre nusipirkdavo dyzelinių degalų, kurį viename sandėlyje Varšuvos priemiestyje fiktyviai perdarydavo į tepalinę alyvą. Ją gabendavo į Vokietiją, kur vienoje perpirktoje įmonėje iš jos vėl padarydavo dyzelinius degalus.
Buvo deklaruojama, kad degalai gabenami į Lietuvą, Latviją, Čekiją, Rumuniją, tačiau iš tikrųjų sukčiai juos parduodavo degalinėms, transporto įmonėms ir ūkininkams Lenkijoje.
Sukčiai planavo dyzeliną plačiai pardavinėti Baltijos šalyse, verslą išplėsti į Ispaniją, Graikiją, tačiau apgaules po 14 mėnesių nutraukė policija.
Konfiskacijai užteko įtarimų
Uždirbtus milijonus nusikaltėliai investavo į nekilnojamąjį turtą Vakarų Europoje, pirko brangius automobilius, įsigijo kalakutienos perdirbimo gamyklą „Indyk Mazowsze“.
Būtent šios įmonės įsigijimas visą aferą ir išgarsino labiausiai, mat sukčiavimas dyzeliniais degalais Lenkijoje nėra retas nusikaltimas.
Minėta byla vietos teismų istorijoje tapo išskirtinė todėl, kad jos nagrinėjimo metu prokuratūra pirmą kartą pritaikė naują Baudžiamojo kodekso įstatymą dėl išplėstinės konfiskacijos.
2017 metais priimtas įstatymas leido konfiskuoti turtą nelaukiant teismo įrodymo konkrečiam asmeniui prisidėjus prie nusikaltimo. Konfiskacijai užteko įtarimų.
Pritaikius šį įstatymą, nelaukiant teismo pabaigos iš teisiamųjų buvo atimta minėta įmonė.
Paaiškėjo, kad gamyklą aferos vadovai įsigijo per trečiuosius asmenis, taip siekdami legalizuoti neteisėtas pajamas.
Iš mafiozų konfiskavus įmonę jai vadovauti buvo paskirtas teismo administratorius, tačiau dėl galimų jo klaidų ar suterštos reputacijos įmonė po metų bankrutavo.
Šis bankrotas paaštrino ginčus dėl išplėstinės konfiskacijos įstatymo. Kritikai tvirtina, jog tai yra Laukinių Vakarų epochą primenantis įstatymas, netinkantis dabarčiai.
Bet vyriausybė teigia, kad įstatymas beveik iki nulio sumažina įtariamųjų galimybes skubiai perrašyti turtą kitiems asmenims ir taip padeda atlyginti nuostolius valstybei.
2017 metais pritaikius šį įstatymą iš įtariamųjų buvo konfiskuota 189 mln. zlotų vertės (42,3 mln. eurų) turto, 2018 metais – 294,5 mln. zlotų (65,9 mln. eurų) vertės, o pernai jau 2,1 mlrd. zlotų (470 mln. eurų) vertės.
Iš 52 kaltinamų asmenų 40 pripažino savo kaltę ir yra pasirengę sutikti su bet kokia bausme, kurią jiems paskirs teismas.
Tarp kaltę pripažinusių asmenų yra ir abu aferos organizatoriai. Kaltinamiesiems gresia nuo 1 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
