N. Zahawi pranešė, jog Jungtinės Karalystės vyriausybė svarsto galimybę nuo nuo viruso SARS-CoV-2 pasiskiepijusiems išdavinėti oficialius to patvirtinimus.
Ministro žodžiais, tokį patvirtinimą būtų galima fiksuoti mobiliojoje programėlėje, Jungtinės Karalystės jau naudojamoje koronavirusu sergančiųjų kontaktams atsekti.
„Manau, kad ši koronaviruso užkrato plitimą ribojanti sistema gali būti įdiegta restoranuose, baruose, kino teatruose ir kitose paslaugų įstaigose – pavyzdžiui, sporto“, – sakė N. Zahawi.
Leidinys „The Guardian“, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, praėjusį savaitgalį skelbė, jog „Pfizer- BioNTech“ sukurta COVID-19 vakcina Jungtinės Karalystės ligoninėms gali būti pradėta tiekti nuo gruodžio 7-osios, jei artimiausiomis dienomis bus oficialiai patvirtintas jos saugumas bei veiksmingumas.
Jungtinės Karalystės pareigūnai sako, kad pirmiausia bus skiepijami su šia liga kovojantys medikai ir slaugos namų gyventojai, o po to – senyvi žmonės, pradedant vyresniais kaip 80 metų.
Didžioji Britanija yra užsisakiusi 40 mln. „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, kurių pakaktų paskiepyti 20 mln. žmonių, ir dar 100 mln. Oksfordo universiteto kartu su bendrove „AstraZenecos“ sukurtos vakcinos dozių.
Jungtinės Tautos: dėl pandemijos kitąmet smarkiai išaugs humanitarinės pagalbos poreikis pasaulyje
Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad 2021 m. pasaulyje humanitarinei pagalbai reikės skirti net 35 mlrd. dolerių (apie 29 mlrd. eurų), nes dėl pandemijos krizė ištiko dar dešimtis milijonų žmonių, o keliose pasaulio šalyse – Jemene, Burkina Fase, Pietų Sudane ir šiaurės Nigerijoje – gali prasidėti masinis badas.
JT kasmetinėje Pasaulio humanitarinėje ataskaitoje skaičiuoja, kad kitąmet 235 mln. žmonių visame pasaulyje prireiks skubios humanitarinės pagalbos. Tai yra net 40 proc. daugiau nei vidutiniškai.
„Šis augimas fiksuojamas beveik išskirtinai dėl COVID-19“, – sakė JT skubios pagalbos koordinatorius Markas Lowcockas.
Kitąmet vienam iš 33 žmonių pasaulyje reikės humanitarinės pagalbos, sakoma ataskaitoje. Jei visi šie žmonės gyventų vienoje šalyje, pagal gyventojų skaičių tai būtų penkta didžiausia šalis pasaulyje.
Kasmetinė JT ataskaita įprastai parodo liūdną vaizdą, kurį sukelia konfliktai, perkėlimai, gamtos stichijos ir klimato kaita.
Tiesa, šiemet prie visų šių veiksnių prisidėjo ir koronaviruso pandemija, kuri nusinešė daugiau nei 1,45 mln. žmonių gyvybes ir neproporcingai smarkiai paveikė tuos, kurių gyvenimas „jau buvo pakibęs ant plauko“.
„Tai yra niūriausias ir tamsiausias vaizdas humanitarinių poreikių atžvilgiu“, – teigė M. Lowcockas.
Ataskaitoje humanitarinei pagalbai prašomų skirti lėšų pakaks padėti 160 mln. labiausiai kenčiančių žmonių 56-ose pasaulio šalyse.
