Siekiama, kad Kalėdos išvengtų kitų švenčių likimo – dauguma jų šiemet buvo pamirštos arba atšvęstos labai kukliai.
Jungtinės Karalystės vyriausybė planuoja laikinai sušvelninti karantino apribojimus penkioms dienoms – nuo gruodžio 23 iki 27. Ketinama leisti žmonėms kurti „Kalėdų burbulus“ – trijų arba mažiau namų ūkių susibūrimus, kartu švenčiančius Kalėdas. Taigi, po kelių mėnesių pertraukos mažoms šeimos narių arba draugų grupelėms bus leista gyvai susitikti.
Jungtinė Karalystė šiuo metu išgyvena antrąjį visuotinį karantiną. Šalyje iki šiol užfiksuota daugiau, nei pusantro milijono COVID-19 atvejų.
„Šiais metais Kalėdos bus kitokios“, – sakė premjeras Borisas Johnsonas. – Dauguma mūsų esame išsiilgę laiko su šeima ir draugais. Tai nepriklauso nuo mūsų tikėjimo ir kilmės, tačiau mes negalime prarasti budrumo. Virusas nežino, kad ateina Kalėdos“.
Prieš tai B. Johnsonas įspėjo, kad švenčių laikotarpis „yra skirtas džiaugtis, bet jis yra skirtas džiaugtis atsargiai, ypač kai kalba eina apie vyresnio amžiaus giminaičius“.
Kalėdoms sušvelninami apribojimai
Žinutė, kad griežtesnės taisyklės rudenį leis pasimėgauti laisvesniu Kalėdų laikotarpiu, buvo kartojama visoje Europoje.
Prancūzijoje, kur antrasis visuotinis karantinas buvo paskelbtas spalio pabaigoje ir visi nebūtinąsias paslaugas teikiantys verslai buvo uždaryti, leidimas pardavinėti kalėdines eglutes buvo duotas.
Sulėtėjęs viruso plitimo tempas leido Prancūzijai pradėti laisvinti suvaržymus šį savaitgalį. Jei dienos užsikrėtimų skaičius nesieks 5 tūkst., o intensyviosios priežiūros skyriuose bus ne daugiau, kaip 2-3 tūkst. pacientų, dar daugiau apribojimų bus atšaukti gruodžio viduryje.
„Galėsime vėl keliauti be leidimų ir praleisti Kalėdas su šeima“, – žadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kalboje anksčiau šį rudenį Italijos premjeras Giuseppe Conte išsakė tikintis, kad italai galės džiaugtis Kalėdomis jei laikysis šalyje įvestų apribojimų. Deja, valdžios tonas nuo tada darėsi tik atsargesnis.
Italijos sveikatos ministro pavaduotoja Sandra Zampa lapkričio 11 pasakė, kad valdžia sieks išvengti didelių kalėdinių vakarėlių. Susibūrimai turėtų apsiriboti artimiausiais giminaičiais – tėvais, vaikais, broliais ir seserimis. „Nemanau, kad galime sau leisti eiti toliau“, – sakė ji.
Airijos valdžia ketina atlaisvinti apribojimus beveik dviems savaitėms Kalėdų laikotarpiui. Planuojama leisti susitikti ne daugiau, kaip trijų namų ūkių nariams.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar spalį pabrėžė, kad norint galėti švęsti Kalėdas, reikia pradėti laikytis socialinio atstumo reikalavimų.
„Turime daryti viską, kad užtikrintume, jog virusas neplinta nekontroliuojamas. Jau nuo šiandienos kiekviena diena svarbi, – taip sakė A. Merkel spalio 17. – Tai, kokia bus mūsų žiema ir Kalėdos, bus nuspręsta per ateinančias dienas ir savaites“.
Vokietijos parlamentas šiuo metu svarsto apie leidimą 10 ir mažiau žmonių grupėms švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus.
Tiek religinė, tiek pasaulietinė šventė
Krikščioniško tyrimų instituto „Theos“ direktorė Elizabeth Oldfield, pasakojo CNN, kad Kalėdų svarba šiandien peržengia religijos ribas, todėl jas galima laikyti tiek religine, tiek nacionaline pasaulietine švente.
„Kalėdos krikščioniškuose teologiniuose metuose yra mažiau esminis įvykis, nei Velykos“, – teigė E. Oldfield. Ji pabrėžė, kad šiemet krikščionys negalėjo paminėti Didžiojo penktadienio ir švęsti Velykų sekmadienio, kas daugumai krikščionių yra itin svarbu.
Pasak tyrėjos, ši „Kalėdų išsaugojimo“ misija yra iš esmės kultūrinė, visuomeninė idėja. Jos pagrindas yra ne religija, o tautinis ir visuomeninis tapatumas.
E. Oldfield taip pat pastebėjo, kad valstybių vadovai žino, kad, lyginant su kitomis religinėmis šventėmis, didelė dalis žmonių Europoje švenčia būtent Kalėdas. Jungtinės Karalystės tyrimų kompanija „YouGov“ 2018 metais apskaičiavo, kad devyni iš dešimt piliečių švenčia Kalėdas dovanodami dovanas.
„Kartais atrodo, kad vienu metu vyksta dvi šventės, – pastebėjo E. Oldfield. – Viena yra pasaulietinė, pagoniška, vartojimo kultūros įkvėpta šventė, kuri irgi yra savotiškai džiaugsminga, ir tikroji, krikščioniška.“
Londono Musulmonų viešosios politikos tyrimų centro vadovas Nadiras Mohamedas sako, kad „Kalėdos yra šventė, kuri Jungtinėje Karalystėje nebematoma kaip grynai krikščioniškas reikalas. Tie laikai jau seniai praėjo, visi vienaip ar kitaip įsitraukia į šventimą“.
Nepaisant valdžios pastangų, kai kurių tipiškų europietiškų Kalėdų atributų šiemet teks atsisakyti dėl Covid-19.
Belgijoje Kalėdų turgeliai šiemet nebus rengiami, kaip ir didysis turgus Vokietijos Kiolno mieste.
Austrijos sostinės Vienos „Kalėdų sapno“ turgelis, Strasbūro ir Bazelio kalėdinis turgūs visgi atšaukti nebuvo.
Lapkričio 10 Estijos valdžia paskelbė, kad visi kalėdiniai renginiai ir vakarėliai atšaukiami, tačiau „švęsti Kalėdas su šeima, be abejo, leidžiama“.
Apribojimai dar grįš
Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėja medicinos klausimais Susan Hopkins sako, kad jei žmonės turės daug sąlyčio Kalėdų atostogų metu, visiems vėl teks mažinti kontaktus po švenčių.
„Artėjant Kalėdoms, turime būti labai atsargūs, mažinti kontaktų skaičių, kad viruso plitimas ir atvejų skaičius prieš šventes būtų kuo mažesni“, – kalbėjo S. Hopkins lapkričio pabaigoje.
Visgi, kai kurie ekspertai mano, kad žmonėms apskritai būtų geriausia nerizikuoti ir švenčių metu nesibūriuoti.
„Mes ne tam aukojomės devynis mėnesius, kad viską paleistume į orą per Kalėdas“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Bristolio universiteto vizituojantis profesorius Gabrielis Scally.
Epidemiologė Shikta Das pritaria G. Scally.
„Pandemija niekur nedings. Valdžia daro, ką gali, bet tokie nutarimai niekuo nepadės. Po Kalėdų vėl bus visuotinis uždarymas ir užsikrėtimų reitingas šoks į viršų, – kalbėjo ji. – Jei šeimoje turite ligotų žmonių, geriausia nesusitikti išvis. Tai būtų ne pati geriausia idėja.“
Jei Europa visgi pasirinks švęsti Kalėdas sušvelnindama karantiną, didelė tikimybė, kad už tai teks sumokėti naujaisiais metais.
Kanadoje koronaviruso atvejų šuolis atėjo praėjus trims savaitėms po Padėkos dienos spalį. Didžiausiame šalies mieste Toronte šią savaitę buvo sugrąžintas karantinas. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų programos vadovas dr. Mike'as Ryanas tai pavadino pamoka mums visiems, kaip gali baigtis šventės.
„Esminis klausimas – ar virusas kontroliuojamas, pradėkime nuo to. Tokiu atveju galima suteikti šiek tiek daugiau laisvės kalėdiniam laikotarpiui, kuris gali suteikti mums šiuo metu taip reikalingo bendruomeninio džiaugsmo... bet neleidžiant virusui vėl siautėti visuomenėje. Tai yra sunkaus pasirinkimo dilema“, – svarstė M. Ryanas.
E. Oldfield pabrėžia, kad žmonėms norėti susiburti ir švęsti kartu – natūralus troškimas.
„Iš vienos pusės, idėja dabar gelbėti Kalėdas yra beprotiška – juk mes nenorime išaugusio mirčių skaičiaus vien dėl galimybės paragauti pyrago, – sakė ji. – Kita vertus, tame yra gili teologinė prasmė, mes klestime žmogiškame santykyje. Mes tiesiog norime būti vieni su kitais.“
Parengta pagal CNN informaciją.
