Visgi, tai yra beveik į aštuntą dešimtį įkopęs jos tėvas. „Jam labai šalta. Jam padarė procedūrą ir jam pasidarė labai šalta“, – pasakė moteris. Vienintelė procedūra, apie kurią eina kalba – pastatyta lašelinė.
Jos tėvas kenčia nuo išsekimo dėl maisto trūkumo. Jis nėra vienintelis venesuelietis, kenčiantis nuo šios bėdos. Jam reikėtų geležies papildų, tačiau Karakaso Vargaso ligoninėje, kur jis šiuo metu gydomas, jų paprasčiausiai nėra. Norėdama padėti jam atstatyti nukritusį hemoglobino kiekį kraujyje, jo dukra vaistų turės iš kažkur gauti pati.
Nors vyro imuninė sistema labai nusilpusi, jam tenka dalintis palata su pacientais, sergančiais itin užkrečiamomis ligomis. Daugumoje valstybių jie būtų visiškai izoliuoti nuo kitų. Palatoje yra ir COVID-19 sergantis ligonis.
Taip atrodo nuskurdusi Venesuela visą pasaulį parklupdžiusios pandemijos akivaizdoje.
Dabartinė Venesuelos sveikatos sistema yra ilgų metų prasto valdymo rezultatas, ji visiškai nepasiruošusi ir neturi išteklių tvarkytis su COVID-19 pandemija. Per pastarąjį dešimtmetį šalis iššvaistė didžiąją dalį naftos dėka sukrautų turtų ir šiandien skęsta gilioje ekonominėje ir humanitarinėje krizėje.
Nors šalis giriasi didžiausiais dar nepanaudotais naftos rezervais visoje planetoje, tačiau staigus naftos kainų kritimas 2016 baigėsi ekonomikos griūtimi, po kurios sekė hiperinfliacija ir pagrindinių prekių, tokių kaip maistas ir vaistai, trūkumas.
Dauguma šalies ligoninių ir klinikų netruko pajusti, kaip sumažėjo valdžios finansavimas joms. Gydymo įstaigos yra ant žlugimo ribos ir gyvuoja tik dėl medicinos darbuotojų geros valios.
„Ligoninėje nieko nebėra, netgi valymo šepečių, – atskleidė darbuotoja, kuri, kaip ir dauguma kitų, prabilo tik gavusi pažadą, kad jos vardas nebus minimas. To priežastis – baimė susilaukti valdžios keršto. – Tai yra mūsų pašaukimas, mes norime gerai atlikti savo darbą, tačiau su tokiomis algomis, kokias gauname belieka tik kapanotis.“
Profsąjungų duomenimis Venesueloje tokios slaugytojos kaip ji uždirba apie 2.5 eurų per mėnesį. Pagalbiniai darbuotojai gauna apie 0.8 euro, gydytojai – 4.15 eurų.
Dezinfekcinio skysčio kvapo čia neužuosi – šis nebenaudojamas, nes jo paprasčiausiai nebelikę. Iš pažiūros nebenaudojamos palatos kampe ant grindų guli dvi negyvos žiurkės. Darbuotoja mesteli, kad jos čia guli dienų dienas.
Apverktina Venesuelos ligoninių, kažkada garsėjusių aukštu lygiu, padėtis niekam nėra paslaptis. Nenuostabu, kad šalyje siaučiant koronavirusui daugybė ligonių pasirenka su liga kovoti namuose. Pasak sveikatos priežiūros darbuotojų, ligoniai puikiai jaučia, kad šansai išgyventi patekus į ligoninę yra mažesni.
Valdžios strategija
Jei pasikliausime vien oficialiais valdžios duomenimis, gali pasirodyti, kad pandemija ir jos žiaurūs padariniai aplenkė Venesuelą, lyginant su aplinkinėmis šalimis Brazilija, Kolumbija ir Peru. Šalyje oficialiai patvirtinti vos 104 442 užsikrėtimo atvejai ir 919 COVID-19 sukeltos mirtys Lotynų Amerikos kontekste atrodo gražiai.
Prezidentas Nicolas Maduro plačiai skelbia apie pergalę prieš koronavirusą, teigia, kad sveikatos darbuotojai, „padedami jungtinių valstybės institucijų“, sugebėjo duoti atsaką COVID-19.
Autoritarinis režimas į virusą reagavo negailestingai – griežtų atsargumo priemonių taikymu ir įsakymais viešbučiams ir moteliams ištisoms savaitėms priimti karantinuotis įtariamus koronaviruso nešiotojus.
Įtarimi ligoniai su valstybės priežiūra buvo laikomi karantine 21 dieną.
Kai kurie pacientai pasakojo CNN žurnalistams, kad izoliacija užtrukdavo ir ilgiau. Jie prisimena kankinančias apleistumo bei vienatvės patirtis.
Vienos iš šių valstybės valdomų įstaigų darbuotojas dr. Richardas Rodriguezas pasakojo CNN: „Mes žinome, kad moteliai nėra geriausios būklės, tai nėra penkių žvaigždučių viešbučiai, tačiau čia bent jau yra gydytojas, seselė, ekstremalioms situacijoms pasiruošęs personalas, galintis esant reikalui skubėti į pagalbą pacientams“.
Gal dėl to, kad kartu buvo ir valdžios paskirtas palydovas, R. Rodriguezas pridėjo, kad „venesueliečiai turi stiprų imunitetą šiam virusui“. Jis dievagojasi, kad niekada neteko susidurti su medicininių bei apsaugos priemonių trūkumu. Jis tvirtai nukerta, kad „pakanka visų reikalingų priemonių ir įrangos“.
Sveikatos priežiūros darbuotojai Vargaso ir kitose ligoninėse pasakoja kitokią istoriją. Dauguma su žurnalistais kalbėjusių medikų netiki valdžios raminimu, kad šalies sveikatos sistema yra pajėgi atlaikyti pandemiją, ir giliai abejoja oficialiosios statistikos tikslumu.
Ekspertai teigia, kad mirčių ir užsikrėtimo atvejų skaičiai gali būti stipriai nutolę nuo realybės dėl nepakankamo testavimo ir pasitikėjimo greitaisiais antikūnų testais, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibūdina kaip mažiau patikimus, nei PRG testus.
CNN bandė susisiekti su Venesuelos vyriausybe ir sulaukti komentarų apie Karakaso ligoninėse matytus vaizdus bei išgirstas medikų istorijas, tačiau atsako nesulaukė.
Bebaimiai gydytojai
Dėl kritikos valdžios pastangoms kovoje su pandemija daugybė Venesuelos gydytojų, akademikų bei žurnalistų tapo valdančiųjų pykčio taikiniais. Daug jų yra patraukti į baudžiamąją atsakomybę dėl kaltinimų melagingos informacijos skleidimu.
Gydytojas iš Karakaso dr. Gustavo Villasmilis pasakojo, kad jam buvo daromas spaudimas nustoti kalbėti apie valdžios atsaką pandemijai, tačiau tai jo nesustabdė.
Jis susitiko CNN žurnalistus Karakaso universitetinėje ligoninėje, šalia stovėjimo aikštelės, iš kur greitai nurodė eiti kartu į kitą gatvės pusę, arčiau universiteto miestelio.
„Buvau įspėtas, kad šiandien netoliese patruliuos „colectivos“, – paaiškino jis, turėdamas galvoje sukarintas vyriausybei pavaldžias grupuotes, kurios nemažai prisidėjo išlaikant N. Maduro valdžioje.
G. Villasmil pasakoja, kad siaubingos sveikatos apsaugos sąlygos nėra retenybė Venesueloje.
„Pernai šalyje nebuvo nei vienos ligoninės, kurioje būtų užtikrintas vandens tiekimas visą parą, kiekvieną dieną, – pasakoja gydytojas, cituodamas, Venesuelos sveikatos priežiūros įstaigų tyrimą. – Galite patys spręsti, kaip tokiomis sąlygomis veikia ir yra tvarkomos operacinės, reanimacijos bei intensyvios priežiūros skyriai.“
Kadangi testavimas vyksta tik trijose valdžios kontroliuojamose laboratorijose, neįmanoma įvertinti, ar šalis teisingai tvarkosi su virusu.
Pašnekovas prideda, kad jie nežino, kokia yra tikroji situacija: „Venesueloje yra tiek koronaviruso atvejų, kiek režimas nori, kad jų būtų“.
Panašiai mąsto ir infekcinių ligų specialistas ir Venesuelos centrinio universiteto Tropikų medicinos instituto profesorius dr. Julio Castro. Ekspertas vadovauja Nacionalinės asamblėjos koronaviruso reikalų komisijai ir konsultuoja valdančiuosius šiais klausimais.
J. Castro pastebi, kad tai kas vyksta realiose ligoninių palatose neatitinka valdžios skelbiamų skaičių – oficialūs skaičiai mažėja, o ligoninių priimamuosiuose žmonių daugėja.
Nepakankamas testavimas ir uždelstas rezultatų laukimas tik apsunkina situaciją.
„Šiuo metu turime pacientą intensyviosios priežiūros skyriuje, kuris buvo paguldytas prieš savaitę, tačiau PRG testo rezultato sulaukėme tik vakar, – pasakojo J. Castro says. – Karakase PRG testo rezultato reikia laukti vidutiniškai savaitę arba dešimt dienų.“
Vargaso ligoninės personalas pasakojo žurnalistams, kad turi iš paskutiniųjų kovoti dėl kiekvienos priemonės, kurių daugumą galiausiai tenka pirkti patiems.
„Aš šią kaukę nešioju jau turbūt penkias dienas. Jie mums neduoda priemonių apsisaugoti – pirštinių, kaukių“, – pasakoja viena iš seselių. Ji parodo rankų dezinfekanto buteliuką, kurį turėjo pirkti pati.
Teko sumokėti aukštą kainą. Nevyriausybinės organizacijos „Medicos Unidos de Venezuela“ duomenimis, šalyje mirė daugiau, nei 270 koronavirusu susirgusių medikų. Vien šios mirtys sudaro trečdalį oficialiai registruotų mirčių šalyje. Tai – viena priežasčių, kodėl venesueliečiams kyla klausimų dėl valdžios pateikiamos statistikos tikrumo.
Vienoje skurdžiausių sostinės Karakaso ligoninių „Los Magallanes“ netgi ir mirusiaisiais nėra tinkamai pasirūpinta. Dauguma palatų yra tuščios, jų durys užrakintos grandinėmis, elektra ir vandens tiekimas atjungti. Lavoninėje tėra vienas triukšmingai veikiantis šaldiklis, o elektra tai dingsta, tai vėl grįžta.
Smarvė čia nepakeliama. Yrančių lavonų kvapas smelkiasi pro kaukes. Darbuotojai pasakoja, kad ligoninėje nėra patologo. Patalpa atrodo apleista, ant sienų matomos sudžiūvusio kraujo žymės, ant stalų mėtosi panaudoti skrodimo įrankiai.
Dauguma tų, kuriems lemta čia atsidurti, niekada taip ir nesužino diagnozės.
Medikas, kuris aprodė ištuštėjusias patalpas žurnalistams, pripažįsta, kad dirba čia jau daugiau, nei dešimtmetį ir sąlygos dar niekada nebuvo tokios blogos, kaip dabar.
„Konstitucijoje aiškiai parašyta – valdžia užtikrina sveikatą, saugumą ir maitinimą kiekvienam Venesuelos piliečiui, – sako jis. – Jie tai nuolat kartoja, bet tai tėra melas.“
Parengta pagal CNN informaciją.
