Dauningo gatvės atstovai su koronaviruso pandemija kovoja ne ką mažiau chaotiškai nei pavasarį, kai ruošėsi leisti COVID-19 persirgti bent 80 proc. populiacijos, kad žmonės įgautų imunitetą. Jei šio plano valdžia nebūtų atsisakiusi, aukų skaičius šalyje būtų kur kas didesnis nei dabar užfiksuotos 67 tūkst. mirčių.
Bet panašu, kad seniai šiukšlių dėžėje gulėjusius Jungtinės Karalystės vyriausybės planus pamatė mirtinas užkratas.
Dar rugsėjo mėnesį šioje šalyje buvo aptiktas šiek tiek pakitęs koronavirusas. Jis plinta kur kas greičiau už iki šiol įprastą buvusią formą.
Dabar pakitęs koronavirusas jau dominuoja Jungtinėje Karalystėje, o pasaulio šalys skelbia, kad laikinai nutraukia susisiekimą su šia valstybe. Belieka tikėtis, kad skiepų sulaukusiems žmonėms ši viruso forma nebus pavojinga. Tačiau mokslininkai galutinio šios atmainos įvertinimo dar nėra pateikę.
Tvarka keitėsi nuolatos
Pastarieji mėnesiai kitoje Lamanšo pusėje itin įtempti, o pandemijos niekaip nesuvaldanti vyriausybė blaškosi tai į vieną, tai į kitą pusę.
Spalio pabaigoje Dauningo gatvės atstovai pranešė, kad nuo lapkričio 5 iki gruodžio 2 dienos šalyje bus antrą kartą paskelbtas karantinas.
Žmonėms buvo rekomenduojama į lauką eiti tik dėl būtiniausių reikalų. Veikė tik vaistinės ir maisto prekių parduotuvės.
Karantinui einant į pabaigą valdžia laikėsi pažadų ir jo nepratęsė, bet pristatė naujas priemones, kurios kai kuriose vietose nesiskyrė nuo karantino. Šalis pagal užsikrėtimų skaičių buvo padalinta į tris zonas. Kiekvienoje iš šių zonų galiojo skirtingi apribojimai.
Londonas atsidūrė antrojoje zonoje – čia viruso plitimą pavyko stabdyti, o žmonės miniomis pradėjo pirkti Kalėdų dovanas.
Tad prabėgus vos 12 dienų nuo karantino pabaigos, gruodžio 14-ąją, Londonas buvo perkeltas į trečiąją zoną – teatrai ir muziejai vėl turėjo užverti duris, o ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės galėjo toliau veikti.
Valdžia prakalbo, kad Kalėdų laikotarpiu bus sušvelninti ribojimai ir žmonės galės kartu jas atšvęsti.
Ilgai laukti griežtesnių sprendimų nereikėjo.
Šeštadienio popietę valdžia prabilo, kad Londonas ir dar keli regionai šalies pietryčiuose priskiriami prie naujai sukurtos ketvirtosios zonos, ir tai reiškia visišką karantiną. Buvo uždrausta bet kokia ne pirmo būtinumo parduotuvių veikla, o žmonėms teko atšaukti savo Kalėdų planus – bus galima bendrauti tik vieno namų ūkio gyventojams.
Praėjus vos kelioms valandoms po premjero kalbos minios žmonių užplūdo stotis, kad galėtų išvykti iš Londono prieš sugriežtinant tvarką, taip potencialiai padidindami riziką užsikrėsti ir toliau platinti virusą visuomenėje.
Nauja atmaina – grėsminga
Akivaizdu, kad tokią sumaištį keičiant apribojimus lėmė šalyje aptikta nauja koronaviruso atmaina. Ji plinta kur kas greičiau už tą, kuri tebekelia nerimą likusiai Europai ir pasauliui.
Kalbėdami apie naująją koronaviruso atmainą britų mokslininkai atkreipia dėmesį į kelis nerimą keliančius dalykus. Pirma, ji greitai pakeičia kitas viruso atmainas. Antra, ji turi mutacijų, kurios paveikia svarbias viruso dalis. Trečia, kai kurios iš šių aptiktų mutacijų laboratorinių tyrimų metu parodė didesnį viruso gebėjimą užkrėsti žmogaus ląsteles.
Dėl šių priežasčių vos rugsėjį aptikta viruso atmaina jau spalį Londone sudarė ketvirtadalį visų naujų atvejų, o gruodžio viduryje – du trečdalius užfiksuotų naujų atvejų.
„Situacija nekontroliuojama“, – pareiškė Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Mattas Hancockas.
Praėjusį savaitgalį Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas tvirtino, kad naujoji koronaviruso atmaina 70 proc. labiau perduodama.
„Pagalvokite apie vyresnius giminaičius ir neplatinkite viruso per Kalėdas“, – paragino B.Johnsonas.
Tačiau mokslininkai galutinių išvadų apie šią koronaviruso atmainą dar nepateikia.
Pasak jų, dar nėra iki galo aišku, ar ši koronaviruso atmaina kur kas labiau užkrečiama.
„Viešai prieinamų įrodymų nepakankama, kad galėtume spręsti, ar šita viruso atmaina tikrai plinta kur kas greičiau“, – BBC tvirtino Notingamo universiteto virusologas profesorius Jonathanas Ballas.
Nėra žinoma ir tai, ar nuo šios atmainos miršta daugiau žmonių ir ar užsikrėtusieji serga sunkesne ligos forma.
Šalys stabdo susisiekimą
Mokslininkai tiksliai nežino, ar ši koronaviruso atmaina buvo atvežta į Jungtinę Karalystę iš kitos šalies, ar atsirado šalies viduje.
Dabar atmainos atvejų užfiksuota visoje Jungtinėje Karalystėje, išskyrus Šiaurės Airiją, tačiau didžiausia atvejų koncentracija yra Londone, Pietryčių ir Rytų Anglijoje.
Viruso genetinių kodų plėtrą stebintys mokslininkai tvirtina, kad ši atmaina jau buvo aptikta Danijoje ir Australijoje. Apie užfiksuotus užsikrėtimo šia koronaviruso atmaina atvejus praneša ir Nyderlandai.
Reaguodamos į tai daugybė Europos Sąjungos narių sustabdė susisiekimą oru su Jungtine Karalyste.
Susisiekimas buvo nutrauktas ir daugumoje uostų bei po Lamanšo sąsiauriu esančiu tuneliu.
„Naujoji viruso atmaina kelia daugybę klausimų.
Neaišku, ar ji jau nėra išplitusi ir žemyninėje Europoje“, – tvirtino Belgijos premjeras Alexanderis De Croo.
Prie ES šalių prisijungė Marokas, Turkija, Kanada, Iranas, Peru ir dar daug šalių. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje bandant suvaldyti pandemijos plėtrą savaitei uždrausti skrydžiai iš visų šalių.
Ligoninės beveik perkrautos
Nors nėra žinomos galutinės mokslininkų išvados apie šią koronaviruso atmainą, vien išaugusi jo plėtra gali sukelti daugybę problemų sveikatos apsaugos sistemai.
Kuo daugiau žmonių užsikrės virusu, tuo daugiau jų bus hospitalizuota, o tai reiškia, kad bet kurią akimirką sveikatos apsaugos sektorius gali neatlaikyti apkrovos.
Jau dabar Jungtinės Karalystės ligoninės yra užpildytos 90 procentų.
Mokslininkai pabrėžia, kad virusai nuolatos mutuoja ir dabar paplitusi atmaina skiriasi nuo tos, kuri buvo aptikta Uhane.
Žmonėms iš karto kilo klausimų, ar šiuo momentu sukurtos vakcinos gali apsaugoti nuo naujos koronaviruso atmainos.
Mokslininkai tvirtina, jog vakcinos taip kuriamos, kad atpažintų skirtingas viruso dalis ir nuo jų apsaugotų žmogaus organizmą, todėl net ir pasikeitus vienai dalelei paskiepyto žmogaus organizmas turėtų gebėti jį apsaugoti.
Bet nerimauti reikės, jeigu bus fiksuojama vis daugiau mutacijų, kurios reikš, kad ilgainiui dabartinės vakcinos nebebus veiksmingos.
Kol kas koronavirusas nepasižymi tokiomis ryškiomis mutacijomis kaip gripo virusas.
