2020-ųjų pradžioje į lenktynes dėl vakcinos, galinčios išgelbėti pasaulį nuo koronaviruso pandemijos, stojo didžiosios pasaulio farmacijos kompanijos: „CureVac“ (Vokietija), „AstraZeneca“ (Didžioji Britanija), „Moderna“ (JAV), „BioNTech“ (Vokietija) su partneriu „Pfizer“ (JAV) ir kitos.
Šias nelengvas lenktynes laimėjo Mainco (Vokietija) mieste įsikūrusi bendrovė „BioNTech“, prie jos prisijungė ir JAV farmacijos gigantas „Pfizer“.
Jų sukurta vakcina įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, per šiek tiek daugiau nei savaitę jau paskiepyti milijonai žmonių.
Šia vakcina televizijos eteryje jau paskiepytas išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas (78 m.), kiek anksčiau – jo sutuoktinė Jill Biden (69 m.), taip pat Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (71 m.).
Niekada negali tikėtis, kad nauja vakcina bus patvirtinta, – vidutiniškai tiktai šeši procentai kuriamų vakcinų yra veiksmingos.
Emigrantas tapo žvaigžde
Norint suprasti tokią didžiulę ir greitą sėkmę, reikia Maince aplankyti „BioNTech“ įkūrėją Ugurą Sahiną (55 m.).
Kai jo vadovaujama biotechnologijų kompanija pirmoji pasaulyje pranešė apie teigiamus trečiosios fazės klinikinių tyrimų rezultatus, „BioNTech“ įkūrėjas U.Sahinas tapo tikra žvaigžde.
Turkų darbininko sūnus, emigrantas, onkologijos profesorius, imunologijos specialistas nuo 2008-ųjų yra „BioNTech“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.
U.Sahino sutuoktinė Ozlem Tureci (53 m.) gimė Vokietijoje, turkų gydytojo emigranto šeimoje.
Ji – biotechnologijų kompanijos „BioNTech“ medicinos vadovė. Iš pradžių sutuoktinių darbo sritis buvo vėžio ligų gydymas.
U.Sahinas ir jo sutuoktinė priklauso 100 turtingiausių Vokietijos žmonių.
Jų turtą žurnalas „Forbes“ vertina 5,2 mlrd. JAV dolerių. Tačiau pasaulio įžymybe tapęs U.Sahinas į darbą vyksta, vaizdžiai sakant, nebe pirmos jaunystės kalnų dviračiu, į biurą kopia peršokdamas per du laiptelius, nes nenori švaistyti laiko.
Suprato, kad reikia veikti
Koronaviruso ekspertu U.Sahinas tapo vos per tris dienas. Sausio pabaigoje aptikęs pranešimą apie vieną kinų šeimą, kurioje šis virusas išplito itin greitai, jis internete ėmė atidžiai skaityti pranešimus apie naująjį užkratą.
Išanalizavęs informaciją U.Sahinas priėjo išvadą, kad Kinijos Uhano mieste žaibiškai išplitęs virusas visame pasaulyje netrukus sukels pandemiją.
Tuomet jam toptelėjo išganinga mintis: atėjo laikas jo daugelį metų kuriamai mRNR technologijai.
Šios technologijos pagrindą sudaro sintetinė genetinio kodo grandinė, vadinama informacine RNR. Iki šiol ji pasaulyje nebuvo patvirtinta jokiai vakcinai sukurti.
Sausio 27-ąją iš Bavarijos buvo pranešta apie pirmąjį koronaviruso atvejį Vokietijoje. Tada U.Sahinas sukvietė vadovaujančius savo biotechnologijų kompanijos asmenis ir pranešė, kad artėjama prie pandemijos.
U.Sahinas sakė, kad jau paruošė COVID-19 vakcinų projektą, nes būtina kuo skubiau kurti apsaugą nuo šio pražūtingojo viruso. Tai ištaręs jis išvydo veidus, netikinčius būsima sėkme.
Tačiau U.Sahinas ir jo sutuoktinė manė kitaip. Jie subūrė kompanijos „BioNTech“ komandą, kuriai iš pradžių priklausė 40 specialistų. Netrukus šis skaičius išaugo iki 400.
Buvo greitesni už kitus
Komanda greitai sukūrė dvidešimt COVID-19 vakcinos variantų ir pradėjo jų laboratorinius tyrimus su gyvūnais.
U.Sahino kompanija buvo greitesnė už kitas.
Tiubingene (Vokietija) įsikūrusi bendrovė „CureVac“ savo vakciną lapkritį išbandė tik su keliais šimtais žmonių.
Tuo metu „BioNTech“ – jau su daugiau nei 40 tūkst. savanorių.
Tokį greitį lėmė ir tai, kad savo partneriu U.Sahino kompanija pasirinko farmacijos sunkiasvorį – JAV „Pfizer“. Jam buvo pasiūlyta bendradarbiauti klinikinių bandymų fazės metu.
Efektyvumas – didžiulis
Ir JAV nemažai žmonių kreipėsi į „Pfizer“ teiraudamiesi, ar gali dalyvauti vakcinos bandymuose. Vienas jų – Ericas Coe iš Floridos. Vyriškis daug keliauja, žaidžia tenisą, jo bendrovė stato prekybos centrus.
Kodėl rizikos grupei priklausantis 74 metų amerikietis panoro tai daryti?
„Kad galėčiau vėl lankytis restoranuose, žaisti golfą su anūku. Tai – mano egoistiniai motyvai“, – šyptelėjo E.Coe.
Trečiajame tyrimų etape dalyvavo 43 538 savanoriai iš skirtingų šalių, jiems buvo taikomas dviejų vakcinos dozių režimas. Su trijų savaičių pertrauka kai kuriems buvo suleista placebo, kitiems – vakcina.
Nei tyrimo dalyviai, nei medikai nežinojo, kam teko placebas, o kam – vakcina.
Nors po injekcijos E.Coe pradėjo krėsti drebulys, jo kūno temperatūra pakilo beveik iki 39 laipsnių ir jis trumpam negalėjo virš galvos pakelti rankos, vyras buvo laimingas. E.Coe buvo suleista ne placebo injekcija.
Pirmoji nepriklausomų ekspertų išvada buvo tokia – vakcinos veiksmingumas siekia daugiau nei 90 proc., ji nesukelia rimto šalutinio poveikio.
Šiuos rezultatus „BioNTech“ generalinis direktorius U.Sahinas pavadino nepaprastais, turėdamas galvoje, kad pirmųjų vakcinų veiksmingumas siekė 60–70 proc.
Tyrimų duomenys dėl vakcinos saugumo ir veiksmingumo buvo renkami toliau. Galutinė klinikinių bandymų duomenų analizė patvirtino, kad „BioNTech“ ir Pfizer“ vakcina saugi, o jos veiksmingumas – net 95 proc.
„Pamatėme, kad koronavirusą galima suvaldyti. Viską išanalizavus, tai tikra mokslo pergalė“, – sakė U.Sahinas.
„BioNTech“ ir Pfizer“ vakciną reikia saugoti ir gabenti šaldikliuose, kuriuose temperatūra yra iki minus 70 laipsnių.
Iki šių metų pabaigos „BioNTech“ ir Pfizer“ planavo pagaminti 50 mln. vakcinos dozių, iki 2021-ųjų pabaigos – 1,3 mlrd.
