Vyrauja tikėjimas, kad demokratija – apgaudinėjimo įrankis
D. Trumpas atvirai protestuotojų panaudoti fizinę jėgą nekvietė, todėl, greičiausiai, už trečiadienio įvykius jam jokia atsakomybė negresia. Netgi kalbėdamas mitinge, netrukus pavirtusiame į riaušes, D. Trumpas kvietė dalyvius protestuoti „taikiai ir patriotiškai“. Taip pat svarbu, kad 53% rinkėjų, lapkritį balsavusių už D. Trumpą iki šiol mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti. D. Trumpo teisinis procesas jų akyse ilgam įtvirtintų prezidento, kaip politinio kankinio paveikslą ir sustiprintų jo galimybę likti svarbiu politiniu žaidėju. Kita vertus, priešinga situacija, leidimas D. Trumpui viešoje erdvėje tapti nenubaustu šių riaušių savininku, kelia grėsmę jo politiniam palikimui – net kai kurių šalininkų akyse.
Tai, kas įvyko trečiadienį, galima laikyti vienu iš istorinių JAV tragedijos epizodų. Kitas epizodas – pernai JAV siaubusios riaušės, susijusios su judėjimu „Black lives matter“. Nors abi riaušininkų grupės atstovauja skirtingoms ideologijoms, jas vienija tikėjimas, kad demokratija yra piliečių mulkinimo įrankis, tarnaujantis įtakingoms grupėms: korumpuotiems biurokratams (deep state), šališkai žiniasklaidai, savanaudėms korporacijoms, rasistams policininkams ir t.t. Ypač liūdina tai, kad vienai ar kitai stovyklai iš esmės pritaria nemažai piliečių, kurie niekada patys riaušėse nedalyvautų.
Demokratija išgyvena krizę
Vis dėlto, dūmų be ugnies nebūna. Demokratija JAV (ir ne tik JAV) iš tiesų išgyvena sunkius laikus. Šią prielaidą iliustruoja keli faktai. Per praėjusius trisdešimt metų JAV biržose listinguotų įmonių skaičius sumažėjo beveik 50%. Prie to reikšmingai prisidėjo įmonių stambėjimas, kuomet didžiosios firmos įsigyja mažesnes. Su verslo verte auga ir jo politinė galia, kartu su spaudimu politikams priimti verslui palankius sprendimus. Pavyzdžiui, nesvarbu, ar valdo dešinieji ar kairieji, tarptautinė prekyba bus ganėtinai laisva. Ekonomikos vadovėliai rašo, kad laisva prekyba visiems išeina į naudą, tačiau tik ilguoju laikotarpiu. Deja, ilguoju laikotarpiu, kaip sakė klasikas, mes visi būsime mirę. Vidutiniu laikotarpiu, laisva prekyba reiškia ekonominį sunkumą daugeliui žmonių, netekusių darbo dėl užsienio gamintojų konkurencijos. Natūralaus tokių rinkėjų impulso saugoti vidaus rinkas negirdi nei tradiciniai dešinieji, nei kairieji. Lieka kreiptis pagalbos į netradicinius – D. Trumpą arba Bernie Sandersą.
Kitas, dar svarbesnis faktas: 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, mažiau nei 10% JAV universitetų profesūros sudaro konservatyvių pažiūrų dėstytojai. Progresyvia ideologija taip pat alsuoja didžiųjų žiniasklaidos priemonių (angl. mainstream media) redakcijos. Vis dėlto, kai dauguma intelektualinių institucijų marginalizuoja konservatyvias pozicijas moraliniais ir socialiniais klausimais, daugybei gyventojų kyla noras pasidomėti alternatyviais informacijos šaltiniais. Deja, kai kurie iš šių šaltinių yra ne mažiau ideologiškai angažuoti nei didžioji žiniasklaida ir linkę politinius klausimus pristatyti juodai-baltame spektre. Tokioje toksiškoje aplinkoje nestebina ryškėjanti tendencija gyventojams įsigyti nekilnojamą turtą vietovėse, kur gyvena panašių politinių įsitikinimų būsimieji kaimynai. Nors ši tendencija dar nepasiekė didelio masto, ji be abejonės nepadeda veikti demokratijai tokioje įvairialypėje šalyje, kaip JAV.
Laidoti respublikonus per anksti
Nepaisant visų įvykių ir demokratijos krizės JAV, ši valstybė lieka, kaip parodė pastarieji rinkimai, dviejų elektoratų šalimi. Dėl to per anksti laidoti ir vieną iš dviejų didžiųjų šalies partijų. Taip, ši savaitė itin skausminga JAV respublikonams. Pirmiausia dėl pralaimėto Senato rinkimų antrojo turo Džordžijos valstijoje. Šis pralaimėjimas reiškia, kad demokratai pirmą kartą nuo 2011 m. turės visišką įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios kontrolę. Jei šių rinkimų baigtis būtų kitokia, respublikonai turėtų pagrindo optimizmui: jų valdomas Senatas užblokuotų dešiniesiems nepriimtinas prezidento J. Bideno iniciatyvas, o partija turėtų laiko pasvarstyti, kaip neprarasti ir kituose rinkimuose mobilizuoti D. Trumpo atvestus naujus rinkėjus (nepamirškime, kad už D. Trumpą pernai balsavo daugiau rinkėjų nei 2016 m., įskaitant rekordinius skaičius afroamerikiečių, ispanakalbių ir mažesnes pajamas uždirbančių rinkėjų). Dabar Senate respublikonai galės viltis bene vienintelio konservatyvesnio demokrato, senatoriaus Joe Manchino iš Vakarų Virdžinijos palaikymo jų pastangoms išgauti nuolaidų iš J. Bideno administracijos.
Taip pat kyla klausimas, kiek D. Trumpo atvestų rinkėjų liks lojalūs šiam politikui ir kitiems respublikonų kandidatams, jei žiniasklaida privers D. Trumpą morališkai atsakingu už trečiadienio riaušes. Kita vertus, šios problemos praeis. Optimizmo respublikonams teikia ir geras jų kandidatų (tarp kurių rekordinis skaičius konservatyvių moterų) pasirodymas 2020 Kongreso rinkimuose. Vis dėlto, dabartinės demokratijos žaizdos reiškia, kad esminis iššūkis, abiem JAV politinėms partijoms, yra ne trumpalaikės persvaros siekimas, o pasitikėjimo demokratija sugrąžinimas rinkėjams.
Doc. dr. Vincentas Vobolevičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas
