Vaizdo žaidimais nesidomintiems žmonėms sunku suvokti, jog tokių žaidimų kūrimo išlaidos bei pelnas yra didžiuliai ir prilygsta sėkmingiausiems vaidybiniams Holivudo filmams. „CD Projekt“ pasaulyje išgarsėjo sukūrusi žaidimą „The Witcher“, kurio trijų dalių nešamas pelnas minėtą įmonę pavertė turtingiausia VVPB.
Ypatingai „CD Projekt“ akcijų vertė ėmė kilti šią vasarą, kai firma pranešė, jog prieš naujus metus išleis aštuonis metus kurtą naują žaidimą „Cyberpunk 2077“. Akcijas ėmė graibstyti ne tik vietos, bet ir užsienio investuotojai, todėl šią liepą bendra įmonės akcijų vertė perkopė 37 mlrd. zlotų.
„CD Projekt“ tapo turtingiausia vaizdo žaidimų firma ES, o VVPB į antrą vietą nustūmė naftos koncerną „Orlen“. Naują savo kūrinį firma reklamavo, kaip bene moderniausią kompiuterinį žaidimą pasaulyje, ir planavo iš jo uždirbti dešimtis milijardų zlotų.
Žaidimo sukūrimui buvo išleista 1,2 mlrd. zlotų, o už didžiulį honorarą save pagrindiniu žaidimo herojumi paversti leido Holivudo žvaigždė Keanu Reevesas. Pirkėjai buvo viliojami galimybe išgyventi naujas technologines realybes virtualiame ateities mieste, kuriame vyrauja nusikalstamumas, tarša ir socialinė nelygybė.
Siekiant didesnio pelno žaidimą buvo nutarta į rinką išleisti gruodžio dešimtą dieną, kad jį galima būtų pirkti kaip kalėdinę dovaną. Firmos vadovai gyrėsi, jog dar prieš žaidimui pasirodant prekyboje buvo gauta keliolika milijonų išankstinių užsakymų, ir visos kūrimo išlaidos atsipirko per pirmą pardavimo dieną.
Tačiau po keleto dienų pasigirdo nusiskundimų, jog „Cyberpunk 2077“ tinkamai neveikia žaidžiant senesnės kartos „Play Station“ ir „Xbox“ konsolėmis. „Microsoft“ pranešė grąžinsiantis „Cyberpunk 2077“ žaidimą įsigijusiems asmenims pinigus, o firma „Sony“ griebėsi precendento neturinčio žingsnio – uždraudė jį pardavinėti savo parduotuvėse.
„CD Projekt“ paskelbė grąžinsianti pinigus nepatenkintiems pirkėjams, tačiau tai akcijų vertės smukimo nesustabdė. Per dvi savaites akcijos nuvertėjo keturiasdešimt procentų – nuo 462 iki 271 zlotų.
Tarptautinis verslo tinklapis „Bloomberg“ apskaičiavo, jog skubotai išleistas žaidimas „CD Projekt“ savininkams jau atnešė virš vieno milijardo JAV dolerių nuostolių, o bendras akcijų vertės nuosmukis siekia penkis milijardus JAV dolerių.
Prognozuojama, jog net jei žaidimo kūrėjai per keletą mėnesių sugebės ištaisyti klaidas, firmos problemų tai neužbaigs - dvi JAV advokatų kontoros ėmė telkti apgautais pasijutusius investuotojus, ir per teismą sieks išsireikalauti didžiules kompensacijas.
Vienas Varšuvos verslininkas panašiam ieškiniui ėmė telkti ir „CD Projekt“ akcijas įsigijusius tautiečius. Pastarieji esą buvo apgauti skelbiant, jog žaidimas atitinka visus aukščiausius standartus.
Tačiau ekspertai atskleidė įvairių trūkumų, o firmos įvaizdžiui pakenkė ir darbuotojų skundai, jog paskutinius mėnesius buvo pervargę, nes buvo verčiami dirbti skubotai ir viršvalandžius bei šeštadieniais.
Varšuvos verslo dienraščio „Puls Biznesu“ teigimu, tai taps skaudžia pamoka daugybei tautiečių, susiviliojusių „CD Projekt“ žadamu pelnu. Dienraštis atskleidė, jog per COVID-19 pandemiją Lenkijoje kilo neregėtas akcijų pirkimo bumas.
Per šiuos metus į akcijų prekybą įsitraukė 45 tūkstančiai firmų bei privačių asmenų, anksčiau to nedariusių ir nesuvokiančių šio verslo rizikingumo. Dienraščio teigimu, akcijų pirkimo bumą paskatino trys pagrindiniai veiksniai.
Tai, kad bankai ėmė mokėti labai mažas palūkanas, tai, kad per pandemiją neregėtai atpigo kai kurių įmonių akcijos ir žinios apie didžiulį kai kurių akcijų pabrangimą.
Pavyzdžiui, vienkartines medicinines pirštines bei kitas apsaugos priemones gaminančios Krokuvos įmonės „Mercator Medical“ akcijos per pusmetį pabrango nuo šešių iki šešių šimtų zlotų.
Greitu pelnu susižavėję lenkai ėmė griebti ne tik medicininę įrangą gaminančių įmonių, bet ir sėkmingai dirbusios „CD Projekt“ akcijas. Pastarosios vietoje džiugios kalėdinės dovanos tapo rimtu galvos skausmu.
