Kiekvienas vaikas Prancūzijoje privalo būti paskiepytas 11 skiepų. Jei tėvai nori leisti vaiką į mokyklą arba popamokines veiklas, jie privalo laikytis laikytis šio nurodymo. Skiepų skeptikams nėra nuolaidžiaujama.
Pirmadienį Prancūzijos valdžia paspartino COVID-19 vakcinacijos procesą. Procesą, kurį gerokai apsunkino plačiai paplitęs skepticizmas ir visame pasaulyje paplitusios konspiracijos teorijos.
Savaičių savaitėmis apklausos rodė, kad apie 60 proc. prancūzų nenori skiepytis. Oficialūs duomenys rodo, kad prasidėjus trečiajai skiepijimo savaitei, paskiepyti buvo 93 tūkst. asmenų. Šis skaičius yra daug žemesnis, nei kitų Europos šalių, tokių, kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Italija.
Mokslo istorikas Laurentas-Henri Vignaudas, 2019-aisiais kartu su imunologijos specialistu Françoise'u Salvadoriu parašęs „Antivax [Antivakseriai]“ – knygą apie skepticizmą prieš skiepus, siekiantį XVIII amžių – teigia, kad neturėtume remtis apklausomis spręsdami, ar pavyks paskiepyti prancūzus.
„Tai, ką prancūzai sako ir ką daro, yra du skirtingi dalykai, – „The Guardian“ pasakojo mokslininkas. – Apklausų metodologija ir klausimai yra abstraktūs, jie neleidžia nustatyti, kaip asmuo iš tikrųjų elgsis, kai tiksliau žinos, kur gaus skiepą, ką jis daro, kaip ir kodėl.“
Skiepų skeptikai atsirado kartu su skiepais. Visgi, ilgą laiką apklausos rodo, kad tokių asmenų Prancūzijoje yra daugiau, nei daugumoje Europos šalių. Keista, turint galvoje, kad imunologijos pionierius Louisas Pasteuras yra kilęs iš Prancūzijos ir tebėra aršų nacionalinį pasididžiavimą sukelianti asmsnybė.
Sveikatos ir elgesio ekspertas profesorius Jocelyn Raude atskleidžia, kad vos prieš 16 metų, 2005-aisiais, apklausos rodė 90 proc. siekiantį palaikymą skiepams, kas „šiandien jau atrodo neįtikėtina“.
Visgi, pirmosios nepasitikėjimo ir abejonių sėklos jau buvo pasėtos XX amžiaus pabaigoje.
Dešimtajame dešimtmetyje masinė kampanija populiarinti hepatito B skiepus nesėkmingai sutapo su staiga išaugusiu išsėtinės sklerozės atvejų skaičiumi, nors ryšys niekada nebuvo moksliškai įrodytas.
1991-aisiais kilo didžiulis skandalas išaiškėjus, kad aukšti sveikatos pareigūnai devintajame dešimtmetyje užmerkė akis ir leido hemofilija sergantiems žmonėms perpilti ŽIV užkrėstą kraują. Keli ministrai vėliau buvo nuteisti už žmogžudystę.
Galiausiai, pasak J.Raude, 2009 skandalas dėl H1N1 arba vadinamojo kiaulių gripo skiepų buvo lemiama vinis į karstą, sukėlusi didžiulę skepticizmo bangą šiandien. Kiaulių gripo protrūkio metu valdžia be reikalo išleido 869 milijonus eurų užsakydama gerokai per didelį vakcinų kiekį.
Nors vėliau sveikatos apsaugos ministras atšaukė daugiau, nei pusę vakcinų siuntos, žalos atitaisyti nepavyko. Opozicija sukritikavo valstybės lėšų iššvaistymą ir pataikavimą didžiosioms farmacijos bendrovėms. Galiausiai nuo H1N1 infekcijos mirė 323 žmonės, vos 6 milijonai buvo paskiepyti, o 19 milijonų vakcijos dozių teko sunaikinti. Oficialiais duomenimis, šis sveikatos sektoriaus fiasco kainavo 382 milijonus eurų.
Profesorius J.Raude pastebi, kad stiprinti skepticizmą padėjo ir tai, kad kai kurios Prancūzijos garsenybės viešai pareiškė savo abejones dėl vakcinos, jų pasisakymus pasigavo ir plačiai ištransliavo socialiniai tinklai.
Tada dar įvyko vadinamasis „Mediator“ skandalas. Šis vaistas nuo diabeto dešimtmečius buvo klaidingai išrašomas svorį mesti norinties žmonėms ir, kaip manoma, sukėlė nuo 500 iki netgi 1200 mirčių vien per pastaruosius 30 metų.
Preparato „Mediator“ gamintojas „Servier“ susilaukė kaltinimų, taip pat ir kaltinimų žmogžudyste. 12 atsakingų asmenų pernai teisiamųjų suole kriminaliniame teisme. Jų tarpe buvo ir pareigūnų, kurie kartu ir dirbo kaip farmacijos įmonių konsultantai. Kompanija ir visi kaltinamieji neigia visus kaltinimus. Nuosprendžio turėtume sulaukti kovą.
„Tai buvo lūžio taškas. „Mediator“ skandalas Prancūzijos žmonių galvose įkalė mintis apie korupcinius ryšius tarp valstybės pareigūnų ir farmacijos kompanijų, kad visa tai daroma dėl verslo, o ne sveikatos saugojimo', – aiškino J. Raude.
Kita priežastis, pasak eksperto, yra nepasitikėjimas gydytojais ir mokslininkais.
„Nepasitikėjimas politikais nėra naujiena Prancūzijoje, tačiau pasitikėjimas medicinos srities autoritetais irgi labai žemas. Jei nepasitiki ekspertais, tai nesilaikysi ir jų patarimų.“
L.Vignaudas teigia, kad skepticizmas yra labiau pagrįstas ne priešiškumu skiepams, o tiems, kas juos propaguoja. Tai atskleidžia nepasikėjimą „politikais, aukšto rango medikais, ekspertais ir žurnalistais.“
„Prancūzijoje antivakserių nėra daugiau, nei kitose šalyje, tačiau čia turime nepaneigiamą nepasitenkinimą politiniu elitu, – teigia mokslo istorikas. – Lūkesčiai valstybei yra aukšti, bet nuolat tenka nusivilti. Tai matome ir skiepijimo programoje, vieni sako, kad ji per lėta, kitiems ji greita. Visi nusivylę.“
Visgi, buvo žengta ir teisingų žingsnių.
Savaitgalį skiepų priešininkai sulaukė smūgiožemiau juostos, kai radikalios dešiniosios partijos lyderė Marine Le Pen staiga pakeitė savo nuomonę ir sutiko pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Ministrai tiki, kad Prancūzijos vakcinacijos programa duos vaisių ateinančiomis savaitėmis. Jų teigimu, ši programa yra „maratonas, o ne sprintas.“
J.Raude pritaria, kad valdžios „žingsnis po žingsnio“ programa veikia. „Valdžia elgėsi lėtai ir apgavotai, kad neišgąsdintų piliečių. Kai prancūzai pamatys to pliusus, jie sutiks tai daryti“, teigia jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
