Tyrime atskleidžiama, jog Londono kompanijos „Savaro Limited“ krovinio galutinis tikslas visada buvo Beirutas, o ne Mozambikas kaip skelbia oficialūs dokumentai. Įtarimus paskatino ir tai, jog kompanija netikėtai buvo išregistruota iš Jungtinės Karalystės įmonių registro.
Tyrėjai taip pat pirmą kartą meta įtarimų šešėlį Sirijos valdžiai, išskirdami galimybę, jog 2,75 tūkst. tonų cheminės medžiagos galėjo būti skirta sprogmenims pilietinio karo apimtoje šalyje gaminti.
Libano filmų kūrėjo Firaso Hatoumo analizė, kuri šią savaitę pasirodė vietiniame šalies televizijos kanale „al-Jadeed“, nustatė ryšius tarp „Savaro Limited“ ir kitų trijų veikėjų, kurie buvo vieni pagrindinių dabartinio Sirijos prezidento rėmėjų pilietinio karo metu.
George Haswani, Mudalalas Khuri and jo brolis Imadas yra žinomi kaip Rusijos bei Sirijos pilietybę turintys asmenys, kuriems JAV skyrė sankcijas už pagalbą Sirijos lyderiui kurstant karą. Su G.Haswani ir M.Khuri susijusios bendrovės Londone dalinosi vienu adresu su „Savaro Limited“, kuri nusipirko milžinišką kiekį amonio nitrato 2013 metais.
Oficialus krovinio pervežimo tikslas buvo Mozambikas, bet jis buvo nugabentas ir iškrautas Beirute, kur dėl netinkamų laikymo sąlygų sprogo kilus gaisrui. Sprogimo metu žuvo virš 200 žmonių.
JAV finansų departamentas apkaltino M.Khuri bandymu tiekti amonio nitratą dar prieš kelis mėnesius iki Rusijos krovininiam laivui „Rhosus“ prisišvartuojant Libano sostinės uoste ir iškraunant sprogias medžiagas.
Netikėtas laivo maršruto pakeitimas, jo savininko nesusekamumas ir paslaptinga jo krovinio prigimtis sukėlė nemažai įtarimų, kad Beirutas nuo pat buvo operacijos tikslas.
„Savaro Limited“ adresu Londone taip pat buvo registruota „Hesco Engineering and Construction“ įmonė, kurią valdė M.Haswani, B.al-Assado šalininkas, kuriam 2015 m. JAV taip pat suteikė sankcijas už tariamą naftos pirkimą iš Islamo valstybės Sirijos vyriausybės vardu.
Remiantis F.Hatoumo pateiktais dokumentais, kitas „Savaro Limited“ adresas Londone yra susijęs su dar kita M.Haswani kompanija – „IK Petroleum“ – kuriai jis vadovavo iki 2016 m.
Žinia, apie akivaizdžius tyrimo nustatytus ryšius paplito tarp Beiruto gyventojų, kuriame dabar visuomenė atidžiai stebi teisėjų vadovaujamą sprogimo tyrimą. Laikinasis ministras pirmininkas Hassanas Diabas, trys buvę ministrai ir daugiau nei 30 žemo rango pareigūnų iki šiol kaltinami dėl nelaimės, per kurią žuvo daugiau nei 200 žmonių ir buvo nusiaubtas miesto uosto pakraštys.
Ryšio tarp sprogimo ir Sirijos režimo bei Rusijos, kuri stipriai rėmė B.al-Assadą mūšio lauke, šmėkla kai kuriuose kraštuose buvo sutikta įniršio, o kituose – paniekos.
„Žinoma, nitratai buvo skirti B.al-Assadui, – neabėjojo draudimo agentas Raadas Ayoubi. – Vis dėlto reikia užduoti dar vieną klausimą; kaip jis turėjo patekti iš Beiruto pas Sirijos lyderį?“
Tiesa, nerimaujama, jog Libane bet kokį vietinį tyrimą slopins vidaus jėgos, kurios buvo atsakingos už jūrų uostą ir eilę metų mažino finansavima jo saugumui. Toks Beiruto uosto valdymas yra politinės situacijos Libane atspindys.
„Raginu tęsti tyrimą, jog būtų atskleista nitrato paskirtis. Svarbu nustatyti ar jis buvo skirtas Sirijos rėžimui. Jis turi tęstis ir nebūti užgožtas“, – praėjusią savaitę tikino Libano socialistinės partijos pirmininkas Walidas Jumblattas.
Tuo tarpu Interpolas šią savaitę paskelbė paiešką trims asmenims, kurie, kaip manoma, yra susiję su sprogimu. Į Interpolo radarą pakliuvo vienas Portugalijos ir du Rusijos piliečiai: Igoris Gračiškinas, kuris galimai yra „MV Rhosus“ laivo savininkas, Borisas Prokoševas, kuris tuo metu buvo laivo kapitonas ir Jose Moreira, kuris tariamai tiekė amonio nitratą iš Gruzijos „Rustavi Azot“ gamyklos.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
