Daugiašališkumo esmė ta, kad tarptautiniai reikalai sprendžiami konsultuojantis pagal taisykles ir visų pasiektu sutarimu, o ne vienai ar kelioms valstybėms duodant įsakymus. Jungtinių Tautų chartija – tai pagrindinės ir visuotinai pripažintos normos, reguliuojančios tarpvalstybinius santykius.
Be tarptautinės teisės ir tarptautinių taisyklių, kurias formuoja ir pripažįsta pasaulinė bendruomenė, pasaulis gali grįžti į džiunglių įstatymus. Pasekmės žmonijai būtų pražūtingos. Norėdami puoselėti daugiašališkumą XXI amžiuje turėtume skatinti jo tradicijas, matyti naujas perspektyvas ir žvelgti į ateitį.
Turime ne tik laikytis pagrindinių daugiašališkumo vertybių ir pagrindinių jo principų, bet ir prisitaikyti prie besikeičiančio tarptautinio modelio, reaguoti į kylančius globalius iššūkius. Turime reformuoti ir tobulinti pasaulinę valdymo sistemą remdamiesi plačiomis konsultacijomis ir siekdami sutarimo. Šiuo klausimu prezidentas Xi Jinpingas pateikė keturis siūlymus:
1. Teisingas požiūris būtų veikti pagal bendruomenės, kurią vienija bendra žmonijos ateitis, viziją. Mes turime laikytis visų bendrųjų vertybių – taikos, plėtros, sąžiningumo, teisingumo, demokratijos ir laisvės, atsikratyti išankstinių ideologinių nuostatų. Bendradarbiavimo mechanizmus, principus ir politiką reikia daryti kuo atviresnius ir viską apimančius ir kartu saugoti pasaulinę taiką ir stabilumą. Turime kurti atvirą pasaulio ekonomiką, saugoti daugiašalę prekybos sistemą, vengti diskriminacinių ir išskiriančių standartų, taisyklių ir sistemų, pašalinti prekybos, investicijų ir technologinių mainų kliūtis. Turime glaudžiau koordinuoti makroekonominę politiką ir išlaikyti pasaulinės pramonės ir tiekimo grandines stabilias ir atviras. Turime užtikrinti sklandų pasaulinės finansų sistemos veikimą, paspartinti struktūrines reformas, didinti bendrą pasaulio paklausą siekdami aukštesnės kokybės ir didesnio atsparumo pasaulio ekonomikos plėtroje.
2. Turime ryžtingai ginti tarptautinius teisinės valstybės principus ir tvirtai pasiryžti saugoti tarptautinę sistemą, kurios centras yra Jungtinės Tautos, ir tarptautine teise paremtą tarptautinę tvarką. Turi būti užtikrintas daugiašalių organizacijų, kurios yra daugiašališkumo įgyvendinimo platformos ir daugiašalės struktūros pagrindas, autoritetas ir veiksmingumas. Turime primygtinai reikalauti koordinuoti ir reguliuoti santykius tarp valstybių per tinkamas institucijas ir taisykles. Reikia priešintis stipriųjų patyčioms prieš silpnuosius. Sprendimai negali būti priimami vien parodžius raumenis ar pamojavus dideliu kumščiu. Daugiašališkumas neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas vienašališkumui. Principai turi būti saugomi, o nustačius taisykles jų turi laikytis visi. Pasirinktinis daugiašališkumas neturėtų būti mūsų pasirinkimas.
3. Reikia atsisakyti pasenusio Šaltojo karo ir „nulinės sumos žaidimo“ mentaliteto, laikytis abipusės pagarbos ir susitarimo, per strateginę komunikaciją stiprinti tarpusavio politinį pasitikėjimą. Turime laikytis bendradarbiavimo koncepcijos, grįstos abipuse nauda, atmesti siaurą ir savanaudišką „pelnymosi kito sąskaita“ politiką ir sustabdyti vienašališką praktiką, kai plėtros pranašumai pasiliekami tik sau. Visoms šalims turėtų būti užtikrintos lygios teisės į vystymąsi, kad būtų skatinama bendra plėtra ir klestėjimas. Turime pasisakyti už sąžiningą konkurenciją – varžytis tarpusavyje dėl meistriškumo lyg lenktynių lauke, o ne mušti vienas kitą lyg imtynių arenoje.
4. Turime visapusiškai atlikti Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmenį ir kurti pasaulinę sveikatos bendruomenę visiems. Turime paspartinti Pasaulio prekybos organizacijos ir tarptautinės finansų ir pinigų sistemos reformą tokiu būdu, kuris skatintų pasaulio ekonomikos augimą ir apsaugotų besivystančių šalių teises į vystymąsi, interesus ir galimybes. Tirdami ir formuluodami pasaulinio skaitmeninio valdymo taisykles turime laikytis į žmones orientuotos ir faktais pagrįstos politikos krypties. Būtina įgyvendinti Paryžiaus susitarimą siekiant spręsti klimato pokyčius ir skatinti ekologišką plėtrą. Turime nuolat teikti pirmenybę plėtrai, įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti, kad šalys, ypač besivystančios, pasidalytų pasaulinės plėtros teikiama nauda.
Kinija ir Europa, įskaitant ir Lietuvą, yra aktyvios daugiašališkumo propaguotojos ir tvirtos gynėjos. Pastebėjau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pakartojo daugiašališkumo ir tarptautinių taisyklių bei tvarkos laikymosi svarbą ir savo sausio 25-osios metiniame susitikime su užsienio šalių ambasadoriais Lietuvoje išreiškė savo aiškią poziciją puoselėjant daugiašališkumą. Kinija ir Europa, įskaitant ir Lietuvą, susidūrusios su nauja koronaviruso pandemija, tvirtai remia Pasaulio sveikatos organizacijos pagrindinį vaidmenį koordinuojant pasaulinį atsaką ir svariai prisidedant prie pasaulinės kovos su epidemija. Klimato kaitos akivaizdoje Kinija ir Europa, taip pat ir Lietuva, aktyviai prisiėmė tarptautinę atsakomybę, iškėlė ilgalaikį tikslą pasiekti anglies dvideginio neutralumą ir yra įsipareigojusios kurti Kinijos ir ES ekologišką partnerystę. Kinija ir ES, susidūrus su dideliu ekonomikos atsigavimo iššūkiu po pandemijos, baigė derybas dėl investicijų susitarimo siekiant skatinti pasaulinę prekybą ir investicijų liberalizavimą bei palengvinimą, stiprinti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ekonomikos globalizacija ir laisva prekyba. Dvi pagrindinės pasaulio rinkos – Europa ir Kinija – reikšmingai prisideda kuriant atvirą pasaulio ekonomiką.
Daugiašališkumas yra svarbus abiejų šalių užsienio politikos sutarimas. Daugiašališkumas, kurį propaguoja abi mūsų pusės, turi būti skirtas vienybei ir bendradarbiavimui, o ne tarnauti grupių politikai. Jis turėtų peržengti skirtingų sistemų skirtumus, o ne nubrėžti linijas pagal ideologiją. Daugiašališkumas reiškia lygybę, atvirumą ir įtraukimą.
Nė viena šalis neturėtų primesti savo vertybių ir socialinės sistemos kitiems remdamasi savo interesais ir nuomone. Dėl istorijos ir kultūros, politinių sistemų ir raidos etapų skirtumų Kinija ir Lietuva neišvengiamai vis tiek turės nesutarimų kai kuriais klausimais. Kaip pasaulyje nėra dviejų visiškai tokių pat medžio lapų, taip ir jokių istorijų, kultūrų ar socialinių sistemų nėra visiškai vienodų.
Istorijų, kultūrų ir socialinių sistemų skirtumai ir neatitikimai yra būdingi žmogaus civilizacijos bruožai ir gyvuos ilgiau, nei galime įsivaizduoti. Kiekviena šalis yra unikali savo istorija, kultūra ir socialine sistema ir nė viena nėra pranašesnė už kitą.
Geriausi kriterijai yra tai, ar šalies istorija, kultūra ir socialinė sistema atitinka jos konkrečią situaciją, laimi žmonių paramą, padeda užtikrinti politinį stabilumą, socialinę pažangą ir geresnį gyvenimą, prisideda prie žmogaus progreso.
2021 metai žymi 30-ąsias Kinijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo metines. Kinijos ir Lietuvos santykių raida per pastaruosius 30 metų visiškai įrodo, kad istorijos, kultūros ir socialinių sistemų skirtumai nėra antagonizmo ar konfrontacijos priežastis. Kol mes gerbiame ir traktuojame vienas kitą kaip lygius, Kinijos ir Lietuvos santykiai gali peržengti nesutarimus ir skirtumus, žygiuoti į priekį tinkama linkme, pasiekti abipusės naudos ir laimėjimų, duoti naudos abiem šalims ir tautoms ir įpūsti teigiamos energijos į civilizacijos raidą ir pažangą.
Visuotinių iššūkių ir daugybės krizių akivaizdoje svarbiausia mūsų misija yra skatinti ir praktikuoti daugiašališkumą, reformuoti ir tobulinti pasaulinę valdymo sistemą, skatinti atvirą, subalansuotą, įtraukų ir tvarų vystymąsi, suteikti daugiau stabilumo ir tikrumo neramiam ir besikeičiančiam pasauliui.
Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva stiprindama mainus, abipusį mokymąsi ir skatindama ekonomikos atsigavimą remdamasi bendradarbiavimo dvasia, kuri užsimezgė prieš 30 metų. Tegul daugiašališkumo deglas nušviečia mūsų kelią į priekį ir kartu sutinka šiltą pavasarį. Šiuo metu pasaulį siaubia didžiausia šimtmečio pandemija, sukeldama per amžių nematytus didžiulius pokyčius. Pasaulio ekonomika išgyvena didelį nuosmukį, auga protekcionizmas, stipriai paveikti daugiašaliai mechanizmai. Kai kurios šalys ir politikai vis dar bando išpūsti naują Šaltąjį karą. „Be tarptautinės teisės ir tarptautinių taisyklių, kurias formuoja ir pripažįsta pasaulinė bendruomenė, pasaulis gali grįžti į džiunglių įstatymus. Pasekmės žmonijai būtų pražūtingos.“
