TBT atvėrė kelią Izraelio veiksmų okupuotose teritorijose tyrimui Izraelio premjeras žada kovoti su „antisemitiniu“ TBT sprendimu

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šeštadienį piktai atmetė kaip „gryną antisemitizmą“ Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) nutarimą, atveriantį kelią tirti karo nusikaltimus, galimai įvykdytus žydų valstybės okupuotose palestiniečių teritorijose.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.<br>AP/Scanpix nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.<br>AP/Scanpix nuotr.
TBT vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda.<br>AFP/Scanpix nuotr.
TBT vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 6, 2021, 11:41 AM, atnaujinta Feb 8, 2021, 12:40 PM

„Kaip Izraelio ministras pirmininkas galiu jus patikinti: kovosime su šiuo iškreiptu teisingumu visa savo galia“, – sakoma B. Netanyahu pareiškime.

„Tai yra grynas antisemitizmas“, – piktinosi jis“

Penktadienį TBT nutarė turintis jurisdikciją aiškintis padėtį okupuotose palestiniečių teritorijose. Šis sprendimas atveria galimybę pradėti tyrimą dėl potencialių karo nusikaltimų.

TBT vyriausioji prokurė Fatou Bensouda 2019 metų gruodį paskelbė norinti pradėti nuodugnų tyrimą ir paprašė teismo teisinės išvados, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti įvykius okupuotose teritorijose.

Teismas penktadienį informavo, kad jo teisėjų „dauguma nusprendė, kad Teismo teritorinė jurisdikcija dėl padėties Palestinoje... apima teritorijas, okupuotas Izraelio nuo 1967 metų, konkrečiai – Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, įskaitant Rytų Jeruzalę“.

Palestiniečiai, prisijungę prie šio teismo 2015 metais, reikalavo atlikti šį tyrimą. Izraelis, kuris nėra TBT narys, tvirtino, kad teismas neturi jurisdikcijos tokiam tyrimui, nes palestiniečiai neturi savo valstybės, o bet kokios jų būsimos valstybės sienos turės būti nustatytos per taikos derybas.

Palestiniečiai teismo prašė išnagrinėti Izraelio veiksmus per 2014 metų karą su palestiniečių kovotojais Gazos Ruože, taip pat Izraelio vykdomas gyvenviečių statybas okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės laiko šias nausėdijas neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, bet nesiėmė didelių pastangų spausti Izraelį įšaldyti gyvenviečių plėtrą arba jas mažinti.

TBT laikomas paskutiniosios instancijos teismu, kai pačių šalių teisinės sistemos negali arba nenori tirti karo nusikaltimų ir už juos teisti.

Izraelio kariuomenė turi mechanizmų savo pajėgų nusižengimams tirti. Nors ši sistema kritikuojama kaip nepakankama, ekspertai sako, kad žydų valstybė turi geras galimybes apsiginti nuo TBT tyrimo dėl jos karinių veiksmų.

Tačiau ekspertai pažymi, kad Izraeliui būtų daug sunkiau pateisinti žydų nausėdijų politiką. Tarptautiniai įstatymai draudžia perkelti civilius gyventojus į okupuotas teritorijas.

Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Gazos Ruožą ir Rytų Jeruzalę per 1967 metų karą, bet palestiniečiai nori, kad šios teritorijos taptų dalimi jų būsimos valstybės. Palestiniečiai ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės žydų nausėdijas laiko neteisėtomis ir keliančiomis kliūčių taikai pasiekti.

Jungtinės Tautos nurodė, kad mūsų dienomis mažiausiai 5 mln. palestiniečių gyvena Izraelio okupcijos sąlygomis. Gazos Ruožui, valdomam palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“, Izraelis taiko blokadą.

Izraelis tvirtina, kad visa Jeruzalė yra amžina ir nedaloma žydų valstybės sostinė, o Vakarų Krantą laiko „ginčijama teritorija“, kurios likimas turi būti sprendžiamas derybomis.

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso aukšto rango padėjėjas Nabilas Shaathas sveikino TBT sprendimą ir sakė, jog jis įrodo, kad palestiniečiai pasielgė teisingai, kreipdamiesi į šį teismą.

„Tai – gera žinia, ir tolesnis žingsnis – pradėti oficialų tyrimą dėl Izraelio nusikaltimų prieš mūsų žmones“, – kalbėjo jis.

Palestiniečių premjeras Mohammedas Shtayyeh taip pat gyrė TBT sprendimą kaip „teisingumo ir žmoniškumo, tiesos, sąžiningumo ir laisvės vertybių, taip pat aukų ir jų šeimų kraujo pergale“.

TBT potencialiai galėtų imtis tirti ir palestiniečių kovotojų įvykdytus nusikaltimus. F. Bensouda sakė, kad per savo tyrimą atsižvelgtų į Gazos Ruožą kontroliuojančio „Hamas“ veiksmus per 2014 metų karą, kai į Izraelio teritoriją kovotojai beatodairiškai leido raketas.

TBT būtų sunku teisiškai persekioti izraeliečius, bet jis gali išduoti arešto orderius, apsunksiančius Izraelio pareigūnų keliones į užsienį. TBT iškelta byla taip pat būtų itin nepatogi Izraelio vyriausybei: B. Netanyahu vadovavo 2014 metų karui Gazos Ruože, o dabartinis gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) tuo metu buvo kariuomenės vadas.

„Melagingi karo nusikaltimai“

B. Netanyahu penktadienį pareiškė, kad TBT sprendimas „dar kartą įrodo, jog šis teismas yra politinis organas, o ne teisinė institucija“.

Pasak jo, sprendimas dėl jurisdikcijos „kenkia demokratinių šalių teisei gintis teroro akivaizdoje“.

„Toliau naudosimės visomis priemonėmis ginti savo piliečius ir karius, iškilus teisinio persekiojimo grėsmei“, – pridūrė B. Netanyahu.

Šeštadienį jis vėl atmetė bet kokius TBT bandymus tirti „melagingus karo nusikaltimus“.

„Teismas, įkurtas užkirsti kelią žiaurumams, panašiems į nacių surengtą žydų Holokaustą, dabar nusitaikė į vienintelę žydų valstybę, – sakė premjeras. – Pirma, jis piktinamai tvirtina, kad kai žydai gyvena mūsų tėvynėje, tai yra karo nusikaltimas.“

„Antra, jis teigia, kad kai demokratinis Izraelis ginasi nuo teroristų, žudančių mūsų vaikus ir raketomis [bombarduojančių] mūsų miestų, mes įvykdome kitą karo nusikaltimą“, – pridūrė B. Netanyahu.

Pasak jo, TBT verčiau turėtų tirti „brutalias diktatūras, tokias kaip Iranas ir Sirija, beveik kasdien vykdančias šiurpius žiaurumus“.

JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as sakė, kad prezidento Joe Bideno administracija „įdėmiai vertina“ TBT sprendimą.

„Tačiau mums kyla rimtų nuogąstavimų dėl TBT mėginimų primesti savo jurisdikciją Izraelio kariškiams, – pridūrė N. Price'as. – Visuomet laikėmės pozicijos, kad teismo jurisdikcija būtų taikoma tik tiems, kas su ja sutinka, arba kurie būna nurodomi JT Saugumo Tarybos.“

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pasveikino šį sprendimą, „pagaliau suteikiantį sunkių nusikaltimų aukoms tikros vilties sulaukti teisingumo po pusės šimtmečio nebaudžiamumo“.

„Seniai laikas, kad sunkiausių nusikaltimų – ar tai būtų karo nusikaltimai kovos veiksmų metu, ar neteisėtų gyvenviečių plėtra – vykdytojai izraeliečiai ir palestiniečiai stotų prieš teisingumą“, – sakė Niujorke įsikūrusios HRW direktorė adjunktė tarptautinio teisingumo reikalams Balkees Jarrah.

Ankstesnė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atšaukė F. Bensoudos vizą ir praeitais metais paskelbė sankcijų TBT pareigūnams už teismo bandymus patraukti atsakomybėn amerikiečius karius už jų veiksmus per Afganistano karą.

JAV, kaip ir Izraelis, TBT jurisdikcijos nepripažįsta. Tuometis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad sankcijos prieš TBT yra atsakas prieš teismo veiksmus mėginant tirti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų (akivaizdžiai turint galvoje Izraelį) veiksmus.

J. Bideno administracija sakė šias sankcijas iš naujo svarstysianti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.