Per iškilmingą ceremoniją Pekine Xi Jinpingas įteikė medalius grupei pareigūnų iš kaimo bendruomenių, kurių kai kurie vilkėjo tradicinius etninių mažumų drabužius, ir pažadėjo pasidalyti šiuo „Kinijos pavyzdžiu“ su kitomis besivystančiomis šalimis.
„Jokia kita šalis negali per tokį trumpą laiką ištraukti šimtus milijonų žmonių iš skurdo, – sakė Xi Jinpingas. – Padarytas žmogiškasis stebuklas, kuris įeis į istoriją.“
Pernai Kinija pareiškė pasiekusi seniai skelbtą tikslą, kad visi jos žmonės pakiltų virš skurdo ribos – 2,3 dolerio (1,9 euro) pajamų per dieną. Tai šiek tiek daugiau už Pasaulio banko nustatytą 1,9 dolerio slenkstį, bet mažiau už didesnių pajamų šalims taikytiną skaičių.
Pasaulio bankas nurodo, kad Kinija praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje pradėjusi rinkos reformas iš ypač didelio skurdo ištraukė daugiau kaip 800 mln. žmonių. Iki šių reformų dešimtmečius vykdytas valstybinis planavimas ir neprotingos maoistų kampanijos nualino ekonomiką.
Dabar Kinija „teikia pagalbą besivystančioms šalims“, dar tebekovojančioms su skurdu, sakė Xi Jinpingas.
2015 metais Kinijos lyderis pažadėjo iki 2020 metų išnaikinti ypač didelį skurdą. Tai buvo Komunistų partijos tikslo iki 100-ųjų valstybės įkūrimo metinių vėliau šiais metais sukurti „gana pasiturinčią visuomenę“ vienas pagrindinių elementų.
Prieš šį terminą vyriausybė skyrė milijardus juanių tokiai infrastruktūrai kaip keliai ir modernūs daugiabučiai, pasiūlė mokestinių stimulų ir subsidijų skurdžioms kaimo bendruomenėms.
Pragyvenimo standartai Kinijoje nuo 8-ojo dešimtmečio išties labai pasikeitė ir dabar šimtai milijonų žmonių gyvena tokį vartotojų gyvenimą, kokio ankstesnės kartos negalėjo įsivaizduoti.
Vis dėlto Pekino pareiškimai buvo įvertinti skeptiškai.
Kritikai atkreipia dėmesį į palyginti žemą skurdo slenkstį, pranešimus apie korupciją, susijusią su skurdo mažinimo fondais, ir amžinus klausimus dėl to, ar oficialūs duomenys yra klastojami, kad atitiktų partijos politinius tikslus.
