Tai buvo antras kartas per kiek daugiau nei mėnesį, kai 15 valstybių narių, įskaitant Kiniją, pademonstravo retą vienybę dėl padėties šioje Pietryčių Azijos valstybėje.
Rezoliucija kritikuojamos Mianmaro ginkluotosios pajėgos, pabrėžiant, kad JT Saugumo Taryba „griežtai smerkia smurtą prieš taikius protestuotojus, įskaitant moteris, jaunimą ir vaikus“.
Dokumente nevartojamas žodis „perversmas“ ir neminima galimybė, kad bus paskelbtos tarptautinės sankcijos, jei praėjusį mėnesį valdžią užgrobę generolai nenutrauks represijų, kaip buvo nurodyta ankstesnėse nuo penktadienio svarstyto pareiškimo versijose.
Vis dėlto tekste griežtai kritikuojami kariškiai, vasario 1 dieną nuvertę demokratiškai išrinktą Mianmaro vyriausybę.
JT Saugumo Taryba „reiškia didelį susirūpinimą dėl suvaržymų medicinos darbuotojams, pilietinei visuomenei, profesinių sąjungų nariams, žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams, taip pat ragina nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis“, pažymima Jungtinės Karalystės parengtame tekste.
„Taryba ragina kariškius elgtis kuo santūriau ir pabrėžia atidžiai stebinti padėtį“, – priduriama pareiškime.
Be to, JT pasiuntinė Mianmarui Christine Schraner Burgener raginama kuo greičiau apsilankyti šalyje.
Šis Šveicarijos diplomatė palaiko ryšius su karine chunta Mianmare ir ne kartą prašė leisti jai ten nuvykti, tačiau negavo leidimo.
Vasario 4 dieną JT Saugumo Taryba paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl įvykių Mianmare. Derybos dėl to pareiškimo formuluotės užtruko tik dvi dienas.
Šį kartą derybos dėl teksto buvo sudėtingesnės, o diplomatai teigė, kad pagrindinis sunkumų šaltinis buvo Kinija.
Kinija paprastai yra pagrindinė Mianmaro rėmėja, o praeityje ji dažnai blokavo JT iniciatyvas dėl Mianmaro vykdomo rohinjų persekiojimo.
Kinijos delegacija prie JT trečiadienį nepateikė jokio komentaro dėl naujausio Tarybos pareiškimo.
