„Aš pasakiau jam, kad mes ir toliau stebėsime darbus, susijusius su dujotiekio statybos užbaigimu ar sertifikavimu. Ir jei tokie darbai bus atliekami, spręsime, ar pritaikyti sankcijas“, – sakė A. Blinkenas per spaudos konferencijoje Briuselyje.
JAV valstybės sekretorius priminė, kad „dujotiekio tiesime dalyvaujančios įmonės rizikuoja patekti į sankcijų sąrašą“.
A. Blinkenas sakė manantis, kad buvo svarbu asmeniškai apie tai pranešti Vokietijos URM vadovui, kad nekiltų nesusipratimų.
Kita vertus, jis pabrėžė, jog Vašingtonas pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, nepaisant išliekančių nesutarimų dėl „Nord Stream 2“.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Tačiau turime rimtų nesutarimų dėl „Nord Stream 2“. Tai jokia ne paslaptis. Tačiau mes neleisime, kad šie nesutarimai trukdytų darbui, kurį vykdome kartu spręsdami abiejų mūsų šalių piliečiams rūpimas problemas“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra per 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio. Tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos veiksmų.
Maždaug 10 mlrd. eurų sąmatos Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, tiekiamų rusiškų dujų apimtis. Berlynas tvirtina, kad „Nord Stream 2“ yra jos piliečiams reikalingas ekonominis projektas, kuris turi būti įgyvendintas nepaisant politinių nesutarimų su Rusija.
JAV nevers savo sąjungininkų rinktis tarp jų ir Kinijos
Jungtinės Valstijos laiko Kiniją grėsme kolektyviniam saugumui, bet nevers sąjungininkų rinktis tarp Pekino ir Vašingtono, trečiadienį turėtų pareikšti JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Remiantis paruoštos kalbos NATO būstinėje Briuselyje ištraukomis, A. Blinkenas turėtų pasakyti, kad „Jungtinės Valstijos nevers mūsų sąjungininkų rinktis „mes arba jie“.
JAV diplomatijos vadovas per pirmąjį savo vizitą Europoje turėtų pareikšti, jog „nekyla jokių abejonių, kad Kinijos prievartinis elgesys kelia grėsmę mūsų kolektyviniam saugumui ir gerovei“.
„Tačiau tai nereiškia, kad šalys negali dirbti su Kinija ten, kur yra įmanoma. Jungtinės Valstijos tai darys, nes mes negalime sau leisti to nedaryti – ypač kalbant apie tokius iššūkius kaip klimato kaita ar sveikatos saugumas“, – rašoma kalbos tekste.
A. Blinkenas turėtų pasakyti, kad Vašingtonas nori bendradarbiauti su partneriais, kad „užtaisytų spragas tokiose srityse kaip technologijos ir infrastruktūra, kuriomis Kinija naudojasi prievartiniam spaudimui“.
„Mes žinome, kad mūsų partneriai turi sudėtingų santykių su Kinija, kurie ne visada visiškai dera su mūsiškiais. Bet mums reikia šiuos sunkumus įveikti drauge“, – sakoma jo kalboje.
Šis A. Blinkeno kalbos tekstas rodo nemažą pokytį JAV politikoje, lyginant su griežta buvusio lyderio Donaldo Trumpo linija, kai sąjungininkai buvo raginami užimti griežtą poziciją Pekino atžvilgiu.
Prezidentas Joe Bidenas yra linkęs laikytis daugiašalio požiūrio ir siūlo suburti NATO sąjungininkus bei partnerius, tokius kaip Europos Sąjunga, į vieningą demokratijų frontą prieš Kiniją.
Vašingtonas ir Briuselis jau žengė pirmąjį bendrą žingsnį prieš Pekiną ir pirmadienį paskelbė bendras sankcijas dėl jos valdžios elgesio su uigūrų mažuma.
Tačiau anksčiau Briuselis suerzino J. Bideno komandą, su Pekinu susitaręs dėl plataus masto investicijų sutarties likus kelioms savaitėms iki J. Bideno inauguracijos, nors Vašingtonas ragino ES palaukti.
Vėliau trečiadienį A. Blinkenas turėtų susitikti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, o kitą dieną dalyvauti virtualiame ES lyderių susitikime.
Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
