Antradienį K.Kallas savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad vyriausybei patariančios sveikatos tarybos ir Sveikatos ministerijos duomenys rodo, kad apribojimai pradėjo stabilizuoti dabartinį COVID-19 plitimą, tačiau dar per anksti prognozuoti galutinį apribojimų poveikį.
„Jei viruso plitimas nesustos, Estija turės būti karantine visą vasarą – lygiai taip pat, kaip mūsų kaimynė Latvija nuo lapkričio mėnesio yra uždaryta. Viskas sustabdyta: ekonomika, socialinė veikla“, – sakė ji.
Estijos portalas RTT antradienio vakarą susisiekė su pirmininke, kol ji pati namie sveiko nuo COVID-19.
– Kaip jaučiatės?
– Ši liga – nenuspėjama. Sena išmintis sako, kad nereikia skaičiuoti viščiukų tol, kol jie dar nėra išperėti, nes gali atrodyti, kad viskas yra gerai, tačiau tada sukyla aukšta temperatūra. Tikėkimės, kad dabar sveikstu.
– Jūs nedalyvavote antradienio posėdyje?
– Aš jam nevadovavau, tačiau jame dalyvavau.
– Kodėl antradienį „Facebook“ publikavote pranešimą, kuriuo teigiate, kad Estija gali likti karantine visą vasarą?
– Susirūpinimą kelia tai, kad skaičiai kol kas nerodo didelio pagerėjimo. Lyginant su praėjusia savaite, infekcijos 55-85 m. amžiaus grupėje išaugo 10 proc., o bendras infekcijų lygis išaugo 7 proc. Tai yra ta grupė, kuri būna dažniausiai hospitalizuojama. O visoje šalyje kol kas nėra nė vienos apskrities, kurioje infekcijos lygis (R lygis) būtų mažesnis nei vienas.
Tai vyksta dėl to, kad žmonės vis dar kontaktuoja, rengia susitikimus. Deja, tačiau ši liga keliauja nuo žmogaus iki žmogaus. Mes turime susiimti ir sumažinti užsikrėtimo skaičius.
– Kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose išreiškė apmaudą sakydami, kad jie leido laiką namuose, sumažino kontaktų skaičių, tačiau premjerė reikalauja dar daugiau.
– Žmonėms, kurie liko namuose ir laikėsi visų apribojimų, yra labai skaudu. Tai raginimas tiems žmonėms, kurie šių apribojimų nesilaiko. Visi kenčia dėl apribojimų, tačiau jei nesumažinsime šių skaičių, apribojimų palengvinti negalėsime dar ilgiau.
– Padėtis ligoninėse eina link „lūžimo“ ribos, jau kurį laiką hospitalizuotų pacientų skaičius yra apie 700. Koks būtų variantas, jei ligoninių našta dar labiau išaugtų? Kokius dar apribojimus galima nustatyti, jei tokių yra?
– Šiandien sveikatos taryba vyriausybei patikino, kad daugiau jokių ribojimų nėra. Jei žiūrėtume į spaudimą, kurį patiria ligoninės, situacija yra kitokia. Mes žinome, kad šiaurinės ligoninės patiria mažesnį stresą nei tos, kurios yra pietose. Kasdien hospitalizuojami maždaug 75-80 ligoniai, ir jei pažiūrėsime į laikotarpį, kurį jie praleidžia ligoninėje, jis yra gana ilgas. Lieka nedaug priemonių, kurių dar galime imtis.
– Ar ne vienas iš pasirinkimų, kaip sumažinti ligoninių naštą, galbūt labiau nukreipti vakcinaciją į senyvo amžiaus žmones?
– Tiesą sakant, mes visą šį laiką tam skyrėme daugiausiai dėmesio. Priešakinėse linijose dirbančius žmones turėjome nustoti vakcinuoti, nes ėmėme gauti mažiau vakcinų. Nuo pat pradžių vyriausybėje buvo nutarta, kad trečdalis visų skiepų atiteks ligoninių darbuotojams, visa kita – asmenų, esančių rizikos grupėje, vakcinacijai.
Kitą savaitę turėtume sulaukti 40 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Dabar žinome, kad šia vakcina rekomenduojama skiepyti žmones nuo 65 metų.
Pozityvus dalykas yra tas, kad esame treti Europoje pagal vakcinacijos lygį. Malta yra pirma, Vengrija – antra, o mes – treti. Gana sparčiai padidinome savo vakcinacijos greitį.
– Paklausiu dar vieno dalyko. Laukia didelis ES susitikimas, kurio pagrindinis klausimas – ką daryti su Jungtine Karalyste, į kurią ES eksportavo daugiau nei 10 mln. vakcinų ir kol kas nieko negrąžino. Kokia Jūsų pozicija? Ar Europos Komisija ir ES turėtų kur kas ryžtingiau nustatyti eksporto apribojimus?
– Taip, šitie dalykai bus aptariami. Jungtinė Karalystė teigia, kad jie eksporto neribojo, tačiau skaičiai sako ką kita. Ar verta naudoti tokius pačius ginklus prieš juos pačius? O galbūt šios problemos bus išspręstos diplomatiškai ir nereikės pradėti vakcinų karo?
Parengta pagal ERR inf.
